Jau šeštą kartą atliktas „Lietuvos korupcijos žemėlapio 2008“ tyrimas ir vėl atskleidė, kad korupcija ir toliau lieka viena rimčiausių problemų šalyje. Tyrimo metu apklausti tarnautojai, verslininkai bei kiti Lietuvos gyventojai ir vėl labiausiai dėl to kaltina valdžią. Yra ir optimizmo: verslininkai rečiau duoda kyšius.
Milda Urbonaitė, "Verslo žinios"
Jau šeštą kartą atliktas „Lietuvos korupcijos žemėlapio 2008“ tyrimas ir vėl atskleidė, kad korupcija ir toliau lieka viena rimčiausių problemų šalyje. Tyrimo metu apklausti tarnautojai, verslininkai bei kiti Lietuvos gyventojai ir vėl labiausiai dėl to kaltina valdžią. Yra ir optimizmo: verslininkai rečiau duoda kyšius.
Tyrimo duomenimis, korupcija tarp tokių socialinių problemų kaip nedarbas, augančios kainos, sveikatos apsauga ir t.t., užima itin aukštą vietą. Verslininkai jai skyrė ketvirtą, o valstybės ir savivaldybių tarnautojai – netgi pirmą vietą. Nusivylimas ir valdžios kaltinimas taip pat auga. Jeigu pernai politikus dėl korupcijos koneveikė 80% gyventojų ir 83% vadovų, dabar šis skaičius atitinkamai paaugo iki 88% ir 85%.
Seimas, Vyriausybė ir politinės partijos pateko tarp 5 labiausiai korumpuotų šalies institucijų. Tarp 5 labiausiai korumpuotų procedūrų dažniausiai nurodomi leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimas bei dokumentų derinimas, taip pat – žemės paskirties keitimas.
Anot tyrimo, Lietuvoje labiausiai paplitusios tokios korupcijos formos kaip kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, giminaičių protegavimas (nepotizmas). Kaip dažniausiai kyšių reikalaujančias vietas verslininkai mini miesto ir rajonų savivaldybes bei apskrities viršininko administraciją. Apie ketvirtadalis apklaustų tarnautojų pažymėjo, kad jų institucijoms arba įstaigoms teko patirti politikų spaudimą, kurio tikslas buvo ne valstybiniai, bet politikų privatūs interesai.
Tylus sąžinės balsas
Deja, šalia metamų kaltinimų valdžiai ir kitoms institucijomis absoliuti dauguma apklaustųjų mano, kad kyšiai padeda spręsti problemas, o tarp bendrovių vadovų – net 51% yra pasirengęs duoti kyšį.
Vis dėlto teigiančių, kad kyšį duoda nors kartą per metus, mažėja. 2005 m. tokių verslininkų buvo 20%, 2007 m. – 17%, o 2008 m. – jau tik 12%. Aleksandro Dobrynino, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesoriaus ir vieno iš tyrimo vykdytojų, nuomone, toks pokytis galėjo atsirasti ir todėl, kad vis daugiau verslininkų nebenori prisipažinti davę kyšį, o tai ilgainiui gali lemti ir realų padėties pagerėjimą. Daugiau dėmesio pamažu sulaukia ir dalyvavimas antikorupcinėje veikloje: apie trečdalis įmonių vadovų teigia, kad sutiktų tai daryti.
Rytis Juozapavičius, verslo mokymo bendrovės „FranklinCovey Lietuva“ lektorius, siūlo pasinaudoti tuo, kad žmonės tampa pilietiškesni ir taip pradėti kurti atvirą pareiškėjams (pranešusiems apie nusikaltimus) visuomenę. Pono Juozapavičiaus nuomone, labai svarbi yra šių žmonių apsauga ir skatinimas, tačiau tai reikia pradėti daryti piniginiais atlygiais.
„Daugumoje Europos šalių pranešusiam apie nusikaltimą mokama premija iš pinigų, išieškotų iš pažeidėjo. Lietuvoje toks Vyriausybės nutarimas yra, bet neteko girdėti, kad kas būtų juo pasinaudojęs. Tad įstatymus reikia ne tik kurti, bet ir vykdyti“, – aiškina p. Juozapavičius.
Kita pašnekovo įvardijama problema yra ta, kad sukurtos antikorupcinės sistemos pergudraujamos, o patys pažeidėjai dažnai kartu dalyvauja ir kovos su korupcija darbo grupėse ir pan. Nerijus Genys, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos ir finansų departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas, gerais pokyčiais ateityje tikėti kol kas nėra nusiteikęs ir sako manantis, kad esant tokioms socialinėms ir ekonominės problemoms nusikaltimų mastas tik didės.
„Ne tik smurtinių nusikaltimų ar vagysčių, bet ir finansinių, ekonominių, korupcinių nusikaltimų bus daugiau“, – teigia jis.
Investuotojams netrukdo
Rudenį atliktame „Transparency International“ 2008 metų korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai buvo skirti 4,6 balo ir 58 vieta 180 šalių lentelėje. 0 – šiame vertinime reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę.
Sergejus Muravjovas, Lietuvos korupcijos tyrimą atlikusios „Transparency International“ Lietuvos skyrius direktorius, sako, kad Lietuvos padėtis nesikeičia jau aštuonerius metus.
„Kad Lietuva patektų į skaidresnių ir geriau korupciją pažabojančių šalių grupę, reikia pasiekti 5,0 indeksą, tačiau iki to slenksčio niekaip neprieinama“, – aiškina p. Muravjovas.
Paklaustas, kaip tokia Lietuvos padėtis pasaulyje atsiliepia užsienio investuotojų sprendimams investuoti Lietuvoje, Mantas Nocius, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinis direktorius, pabrėžia, kad Lietuvos korupcijos lygis yra panašus į ES priklausančių Rytų Europos šalių lygį, o už Bulgariją ar Rumuniją padėtis geresnė.
Vis dėlto p. Nocius tikina, kad korupcija nėra didžiausias investuotojų trukdis ir nepatenka tarp didžiausių jų problemų. Pašnekovo nuomone, Lietuvai padeda mažos valstybės pranašumas, kai su korupcija susidūręs investuotojas visada gali skųstis valdžiai, todėl pareigūnai net nerizikuoja.