Spaudos konferencijoje dalyvavo ir tyrimus pristatė Aleksandras Dobryninas, TILS ekspertas ir Laima Žilinskienė, TILS direktorė.
Nepaisant gerėjančio institucijų skaidrumo vertinimo tarp Lietuvos gyventojų ir įmonių vadovų, korupcija išlieka rimta Lietuvos visuomenės problema – taip rodo naujas Transparency International Lietuvos skyriaus tyrimas: “Lietuvos korupcijos žemėlapis 2002”.
Naujas korupcijos tyrimas Lietuvoje buvo atliktas dviems etapais. Pirmame etape, kurį parėmė JAV ambasada, buvo vertinami gyventojų ir verslininkų nuostatos į korupciją, jos lygį ir vaidmenį visuomenėje; jų asmeninė patirtis susiduriant su korupcijos (kyšiais) atvejais; informacijos apie korupciją šaltiniai. Antrame etape, kurį parėmė Lietuvos Vyriausybė, buvo atlikti pagilinti Lietuvos gyventojų ir verslo atstovų korupcijos vertinimų tyrimai akcentuojant korupcijos plitimo priežastis, neoficialių mokėjimų struktūrą ir “technologiją”. Korupcijos Lietuvoje vertinimas ir analizė remiasi verslininkų ir gyventojų nacionalinėmis apklausomis, kurias 2002 m. spalio – gruodžio mėnesiais atliko bendra Didžiosios Britanijos ir Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija Baltijos tyrimai ir Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimai SPINTER.
Korupcijos tyrimo rezultatai rodo, kad tiek Lietuvos žmonės, tiek verslo atstovai nusiteikę pesimistiškai dėl korupcijos lygio, tačiau, palyginus su analogiškais tyrimais atliktais 2001 m., Lietuvos gyventojai mažiau kategoriškai vertina valstybines institucijas. Jų nuomone, pagrindinė priežastis, lemianti dabartinį korupcijos lygį, yra valstybės tarnautojų atsakomybės ir atskaitomybės stoka.
75 proc. Lietuvos gyventojų ir 76 proc. verslo atstovų mano, kad kyšių davimas padeda spręsti problemas. 63 proc. verslo atstovų ir 60 proc. Lietuvos gyventojų pasirengę duoti kyšį. Dalindamiesi per pastaruosius 5 metus neoficialių mokėjimų patirtimi, Lietuvos gyventojai dažniausiai minėjo ligonines, poliklinikas, kelių policiją ir muitinę; įmonių vadovai – kelių policiją, muitinę, mokesčių inspekciją, savivaldybes ir automobilių techninių apžiūrų centrus. Pažymėtina, kad kas antras susidūrimas su kelių policija arba respublikine ligonine jų klientams baigdavosi neoficialiu mokėjimu.
Dažniausiai Lietuvos gyventojai ir verslininkai duoda kyšius vidutinio lygio vadovams sprendžiamo klausimo svarstymo metu. Pagrindinė neoficialaus mokėjimo priežastis – baimė dėl nepalankaus klausimo sprendimo, o pagrindinė neoficialių mokėjimų motyvacija Lietuvos gyventojams yra aplinkinių nuomonė. Tuo tarpu, verslo atstovai dažniausiai neoficialiai atsilygina savo iniciatyva. Lyginant su 2001 m., 2002 m. daugelyje institucijų sumažėjo neoficialaus atlygio dydis.
Transparency International Lietuvos skyrius tikisi, kad atliktas tyrimas „Korupcijos žemėlapis Lietuvoje 2002m.“ leis giliau įvertinti korupcijos mastus Lietuvoje ir patikslinti praktines priemones, kurios padėtų tiek vyriausybinėms, tiek nevyriausybinėms institucijoms efektyviau spęsti korupcijos problemas Lietuvos visuomenėje. Transparency International Lietuvos skyrius yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas yra antikorupcinių iniciatyvų skatinimas Lietuvoje. Transparency International Lietuvos skyrius įkurtas 2000 metais ir yra vienas iš 87 nacionalinių skyrių, priklausančių tarptautiniam antikorupciniam tinklui – Transparency International.