Kovos su korupcija srityje numatyta ambicingų naujovių, tačiau ar valdantieji spės jas paversti įstatymais – neaišku. Be to, valstybė neketina užtikrinti konkrečios apsaugos apie korupciją pranešantiems žmonėms.
Ketvirtadienį Seime patvirtinta Nacionalinė kovos su korupcija programa 2011-2014 metams (NKKP), kurią rengė Teisingumo ministerija kartu su Specialių tyrimų tarnyba.
Teisingumo ministerija išskiria kelias ambicingas NKKP naujoves, pavyzdžiui, siekį didinti skaidrumą įstatymų leidybos procese. Planuojama nurodyti, kas yra tikrasis įstatymo projekto iniciatorius, kokie konkrečiai asmenys dalyvavo rengiant teisės akto projektą ir koks buvo jų vaidmuo. Kartu turėtų būti pateiktas įvertinimas, kokį poveikį visuomenei turės teikiami siūlymai, o jei pateikiama informacija yra neteisinga, numatyti atsakomybę.
Viešųjų pirkimų srityje numatoma plėsti centralizuotus pirkimus, lyginti, už kokias kainas tuos pačius produktus ar paslaugas perka viešosios institucijos ir privatus sektorius, bei viešai skelbti visą informaciją apie viešųjų pirkimų metu pateiktus pasiūlymus bei sudarytas sutartis.
Teritorijų planavimo ir statybos srityje numatyta mažinti biurokratinių procedūrų skaičių ir panaikinti galimybę valdininkams priimti kolegialius sprendimus, už kuriuos iš esmės niekas neatsako. Teritorijų planavimo vilkinimui mažinti visas procesas bus perkeltas į elektroninę erdvę, kad žmogus galėtų čia ir pateikti dokumentus tvarkymui, ir stebėti, kada bei kokie veiksmai yra daromi, kas ir kokius sprendimus priima.
Siekiant daugiau skaidrumo teismuose planuojama visiškai automatizuoti bylų teisėjams paskirstymą, o visuomenei leisti matyti kaip tai daroma, kad „reikiamos“ bylos nebepatektų ant „reikiamų“ teisėjų stalo. Taip pat žadama visuomenei leisti dalyvauti priimant sprendimus tam tikrose bylose, o visus teismų baigiamuosius sprendimus paskelbti viešai.
Tačiau pokyčius numatančius teisės aktus dar reikės priimti, o šios kadencijos Seimui ir Vyriausybei liko dirbti iki 2012-ųjų spalio – mažiau nei pusantrų metų.
Kovos su korupcija nevyriausybinės organizacijos„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas iš priimtosios NKKP sprendžia, kad valstybės institucijos po truputį atsisako formalaus požiūrio į kovą su korupcija.
„Pasikeitė požiūris į tai, kaip matuoti pažangą. Anksčiau pažangą buvo stengiamasi matuoti pagal priimtų teisės aktų skaičių, susitikimų skaičių, bet tai nepasako tiesos. Gali būti veiksmas, bet labai neefektyvus. Dabar jie negalės pasakyti, kad pokyčiai įvyko dėl to, kad priimtas įstatymas, o turės pamatuoti efektą – ar mažiau duodama kyšių, ar keičiasi žmonių požiūris“, – IQ.lt teigė S. Muravjovas.
Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad labai daug priklausys nuo to, kiek lėšų ir žmonių bus skirta priemonėms įgyvendinti ir pateikia vienos iš korupciniu aspektu problematiškiausių sričių – savivaldos – pavyzdį. NKKP numatoma įpareigoti savivaldybes įsteigti antikorupcines komisijas. Tačiau, TILS atliktos savivaldybių vadovų apklausos duomenimis, dauguma savivaldybių 2009 ir 2010 metais neskyrė ir neketina skirti lėšų įsteigti etatus kovai su korupcija.
Tuo metu, kai valstybei pačiai trūksta lėšų ir pajėgumų, institucijos, S. Muravjovo teigimu, nedrįsta atiduoti kovos su korupcija į piliečių rankas ir neužtikrina apsaugos apie korupciją pranešantiems asmenims. NKKP numatyta tik „įvertinti teisės normų, reglamentuojančių pranešėjų apsaugą“ efektyvumą, tačiau apie įstatymo priėmimą nekalbama.
„Tai, mūsų nuomone, labiau primena trypčiojimą vietoje, nes panašaus pobūdžio analizes atlikome ir mes, ir Teisingumo ministerija jau 2009–2010 metais, analogiška priemonė (teisės aktų analizė) buvo įtraukta ir į 2009 metų NKKP redakciją“, – teigiama TILS išplatintame pranešime./
TILS jau porą metų su valstybės institucijomis derina pranešėjų apsaugos įstatymą. „Tai visų mūsų kova, dėl to tiek daug dėmesio skiriame pranešėjų apsaugai“, – teigia S. Muravjovas.
Ignas Krasauskas, IQ.lt