Daugiau nei pusė (22 iš 41) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su kyšininkavimu konvenciją priėmusių šalių per pastaruosius ketverius metus nevykdė ikiteisminių tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo jokioje tarptautinėje kyšininkavimo byloje, taip pažeisdamos savo įsipareigojimus kovoti su įmonių kyšininkavimu svetur.
Kaip teigia organizacija ,,Transparency International” savo vienuoliktoje kasmetinėje ataskaitoje apie pažangą vykdant šios Konvencijos įsipareigojimus, keturios valstybės (Norvegija, Graikija, Nyderlandai ir Pietų Korėja) padidino pastangas vykdant savo įsipareigojimus, vienoje šalyje (Argentinoje) situacija suprastėjo.
Praėjus 16 metų po Konvencijos įsigaliojimo, tik 4 iš 41 valstybių narių aktyviai tiria ir baudžiamojon atsakomybėn traukia bendroves, kurios papirkinėja užsienio pareigūnus tam, kad pasiektų ar paskatintų sutarčių sudarymą, įgytų licencijas ar nuolaidas. Šešios valstybės priskirtos prie vidutiniškai įsipareigojimus vykdančių, o kitos devynios įsipareigojimus vykdo ribotai. Likusios 20 šalių imasi mažai ar nesiima jokių veiksmų tam, kad užtikrintų, jog jų bendrovės neleistų plisti korupcijai visame pasaulyje, 2 šalių rezultatų šiais metais nebuvo galima išmatuoti.
20 šalių narių, vykdančių mažai ar visai nevykdančių Konvencijos įsipareigojimų, užima 20,4 proc. pasaulio eksporto rinkos. Ataskaitoje teigiama, jog šios šalys netinkamai vykdo įsipareigojimus tirti tarpvalstybinio kyšininkavimo atvejus bei traukti pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn, nes stokoja politinės valios, skiria nepakankamai išteklių įsipareigojimų užtikrinimui ar tyrimų vykdymui. Dvylikoje Konvenciją priėmusių valstybių baudžiamojo teisingumo sistemos darbui trukdo neteisėta politinė įtaka.
„Lietuvai tapus EBPO nare ir prisijungus prie Kovos su kyšininkavimu Konvencijos, taip pat būsime vertinami, kaip užtikriname Lietuvos bendrovių skaidrų veikimą kitose šalyse bei ar jos tinkamai baudžiamos už kyšininkavimą svetur. Tuo tarpu, kaip rodo mūsų atliktas Lietuvoje veikiančių įmonių atskaitingumo tyrimas, šiuo metu neaišku, ar, pavyzdžiui, stambiausios Lietuvos bendrovės tinkamai užtikrina korupcijos nebuvimą savo kasdienėje veikloje – tik nedidelė jų dalis viešina papildomą su korupcijos rizikų valdymu susijusią informaciją. Lietuvoje taip pat būtina peržiūrėti, kaip baudžiamoji atsakomybė už korupciją taikoma įmonėms. Šiuo metu, tokių atvejų yra nedaug, teismų praktika nėra aiški, o teisėsaugos institucijos, atrodo, neretai stokoja tiek materialinių, tiek fizinių išteklių tokius tyrimus vykdyti tinkamai,“ sakė Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
21 valstybė nevykdo savo įsipareigojimų dėl neefektyvių numatytų sankcijų. 2014 m. gruodį išleista EBPO Tarptautinė kyšininkavimo ataskaita rodo, kad reikšmingos sankcijos buvo įvestos tik 17 iš 41 šalių. Tuo tarpu, Rusijos Baudžiamojo kodekso pakeitimai lėmė tai, kad 2015 m. buvo sumažinti baudų dydžiai už duotus ar gautus kyšius, įskaitant ir susijusius su užsienio pareigūnais.
Keturios pagal įsipareigojimų vykdymą pirmaujančios valstybės (Vokietija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos), 2011 – 2014 m. užbaigė 215-os bylų tyrimą ir pradėjo tirti 59 naujus atvejus. Kitos 35 valstybės užbaigė 30 bylų tyrimą ir pradėjo tirti 63 naujus nusikalstamus atvejus. 20 valstybių per paskutiniuosius ketverius metus už tarpvalstybinius bendrovių kyšininkavimo atvejus nepradėjo jokių su tuo susijusių tyrimų baudžiamosiose bylose.
TILS primena, jog Lietuva šiuo metu jau oficialiai pakviesta pradėti stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą – tam birželį pritarė EBPO Ministrų taryba. EBPO konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose laikoma itin svarbia šios organizacijos konvencija. Be to, ji laikoma vienu svarbiausių kovos su korupcija įrankių pasaulyje, nes ją pasirašiusioms šalims (41) šiuo metu priklauso maždaug du trečdaliai pasaulio eksporto rinkos ir beveik 90 procentų bendrų užsienio tiesioginių investicijų srautų. Ji pasirašiusias šalis įpareigoja užtikrinti, kad tarptautinį verslą vykdančios bendrovės bus baudžiamos už užsienio valstybių pareigūnų papirkimą. Konvenciją gali pasirašyti EBPO valstybės narės ir valstybės, kurios nėra EBPO narės, bet joms yra pasiūlyta tapti darbo grupės, tiriančios papirkinėjimą tarptautiniuose verslo sandoriuose, tikrosiomis dalyvėmis. Kol kas Lietuva tokio statuso neturi, tačiau dėl jo aktyviai derasi, jau daugiau kaip 10 metų aktyviai dalyvauja EBPO Antikorupciniame tinkle ir siekia visateisės narystės EBPO Kovos su papirkinėjimu darbo grupėje. Savo prašymą prisijungti prie EBPO Kovos su užsienio pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose konvencijos Lietuva pateikė 2013 m. balandžio 30 d.
Ši ataskaita parengta „Transparency International“ Sekretoriato, bendradarbiaujant su nacionaliniais TI skyriais ir ekspertais visose EBPO valstybėse narėse.
Visą ataskaitą (anglų k.) rasti galima 
čia. (965,8 KB)
Valstybių suskirstymo tyrime santrauką galite parsisiųsti čia. (139,7 KB)
Daugiau informacijos: Rūta Mrazauskaitė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė, tel.: +37061524457, el. pašto adresas: ruta@transparency.lt .
Kontaktai žiniasklaidai dėl tarptautinio tyrimo (anglų k.): „Transparency International“ Sekretoriato Komunikacijos departamento vadybininkas Chris Sanders, tel.: +49 30 34 38 20 666, el pašto adresas: press@transparency.org .
Priedas: EBPO Kovos su kyšininkavimu konvencijos šalių suskirstymas pagal Konvencijos įsipareigojimų vykdymą