Verslo sąlygos įmonių akimis – pokyčiai didžiuliai
Remigijus Šimašius
Geros verslo sąlygos yra būtinos norint sukurti daugiau gėrybių, kad žmonės turėtų darbo, kad jis būtų gerai apmokamas. Kokios gi verslo sąlygos Lietuvoje? Atsakant į šį klausimą galima pasiremti šiemet atlikta ir ką tik paviešinta Lietuvos verslininkų apklausa. Šią apklausą visoje Centrinėje ir Rytų Europoje jau trečią kartą vykdo Pasaulio bankas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Palyginti su tuo, kas buvo prieš trejus metus, ir palyginti su mūsų kaimynais, pokyčiai ir skirtumai didžiuliai – ir geri, ir blogi. Skaitykite Remigijaus Šimašiaus komentarą.
Visų pirma – geros žinios. Lietuvoje nebuvo surasta nė viena įmonė, kuri mokėtų duoklę reketininkams. Netgi naujosiose Europos Sąjungos šalyse, tokią duoklę moka beveik kas dešimta. Lietuvoje taip pat mažėja ir yra reikšmingai mažiau nei kitose valstybėse verslininkų, kurie skųstųsi gatvės ar organizuotu nusikalstamumu. Taigi – komplimentai Lietuvos policijai, taip pat ir privačioms saugos tarnyboms, kurių paslaugomis naudojasi gerokai daugiau įmonių nei kitur, ir kurios konkrečiai įmonei kainuoja gerokai pigiau nei kitur.
Dar viena nebloga žinia – mokesčių inspekcija. Prieš kelerius metus viešumoje nuolat vykusios diskusijos dėl žiaurių mokesčių akcijų šiuo metu aptilo neatsitiktinai. Ketvirtadaliu sumažėjo įmonių, kurios sako, kad su mokesčių inspekcija kyla problemų. Nors tai kaip problemą vis dar įvardija trečdalis įmonių, tai gerokai mažiau nei kitur Centrinėje ir Rytų Europoje. Beje, toks geras mokesčių inspekcijos įvertinimas netgi kiek keistokas, nes mokesčių inspekcija Lietuvos įmones tikrina dvigubai dažniau ir vieno tikrinimo metu įmonėje praleidžia dvigubai daugiau laiko nei kitų valstybių įmonėse.
Kita optimistinė gaida – verslininkai mano, kad Lietuva geriau nei kitos šalys užtikrina gerą bendrą makroekonominę aplinką, o tai sukuria geras sąlygas skolintis. Ši sritis – tradiciškai išskiriamas Lietuvos privalumas, kuris pasireiškia jau apie dešimtmetį – nuo bankų privatizavimo, bankų rinkos atvėrimo ir valiutų tarybos modelio įgyvendinimo.
Tačiau Lietuvoje nustatyta ir rimtų problemų. Yra daugybė svarbių sričių, kur padėtis labai pablogėjo ir yra žymiai blogesnė nei kitose Centrinės Europos valstybėse, jau priimtose į Europos Sąjungą ir netgi Rytų Europos valstybėse, vis dar besivaduojančiose iš sovietinio palikimo.
Visų pirma – galimybė naudotis žeme. Su šia problema susiduria dvigubai daugiau įmonių nei 2002 metais ir dvigubai daugiau įmonių nei kitose šalyse. Belieka pridurti, kad daugelis galimų investuotojų pabrėžia, kad Lietuvoje pagrindinė problema sukurti kažką naujo – žemės problema. Ši problema kyla akivaizdžiai ne tiek dėl žemės trūkumo, kiek dėl biurokratijos įsigyti ir naudoti žemę.
Kita aiškiai įvardinta neigiama tendencija – darbo, priešgaisrinės, higienos inspekcijos bei licencijavimo agentūros savo apsilankymais įmones vargina daug dažniau ir daug ilgiau, palyginti su kitomis valstybėmis ir palyginti su tuo, kas buvo prieš trejus metus. Nenuostabu, kad kyšių taip pat mokama ir gaunama daug daugiau nei kitose šalyse: trigubai padaugėjo įmonių, kurios duoda kyšius, kad gautų valstybinį užsakymą, kad būtų priimtas jiems palankesnis teisės aktas ar teismo sprendimas. Įmonių akimis, visi šie rodikliai tapo maždaug trigubai (!) prastesni nei prieš trejus metus. Padėtis ne tik bloga – ji tragiška. Tačiau įdomu tai, kad, tyrimo duomenimis, vis mažiau verslininkų tai įvardija kaip problemą. Galbūt tai reiškia, jog korupcijos sistema Lietuvoje tampa visiems taip gerai pažįstama, kad įmonės prie jos puikiai prisitaikė ir net nebeįsivaizduoja, jog galima ir kitaip.
Ir dar vienas pastebėjimas. Kaip ir kitose valstybėse, įmonės teigia, kad jei ne darbo santykių suvaržymai (t.y. leidimai, išeitinės pašalpos, įvairūs apribojimai), kiekviena įmonė įdarbintų beveik dešimtadaliu daugiau darbuotojų nei dabar. Realybėje gal taip ir neatsitiktų, tačiau akivaizdu, jog bedarbių taptų daug mažiau, o atlyginimai, taip išaugus darbo paklausai, pakiltų reikšmingai. Ši išvada – tarsi ant lėkštutės pateiktas receptas ir gerovei kurti, ir emigracijai stabdyti.