Per pastaruosius pustrečių metų lobistai paskelbė 2,5 karto daugiau deklaracijų (1963) nei asmenys, patyrę lobistinę įtaką (792). Aktyviausiai įtaka buvo daroma dėl LR farmacijos įstatymo bei teisės aktų, susijusių su prekybos turgavietėse, loterijų, elektroninių ryšių, tabako ir tabako gaminių reguliavimu, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta lobistinės veiklos duomenų analizė, pateikiama svetainėje www.manoseimas.lt.
Nuo 2021 m., kai įsigaliojo naujos redakcijos LR lobistinės veiklos įstatymas, registruotų lobistų skaičius išaugo beveik tris kartus – nuo 122 lobistų 2020 m. gruodį iki 330 lobistų 2023 m. rugpjūtį.
Daugiausiai deklaracijų iš lobistų sąrašo paskelbė Lietuvos verslo konfederacija (265 deklaracijas), Lietuvos pramonininkų konfederacija (115 deklaracijų), Vytenis Butkevičius (83 deklaracijas), Kristina Nemaniūtė-Gagė (74 deklaracijas), Arnas Neverauskas (66 deklaracijas) bei asociacija „Investors‘ Forum“ (66 deklaracijas). Trys iš penkių registruotų lobistų nepaskelbė nė vienos skaidrumo deklaracijos.
Iš viso, 174 politikai ir valstybės tarnautojai paskelbė po bent vieną deklaraciją. Aktyviausiai tai darė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė (48 deklaracijos), Seimo narys Lukas Savickas (33 deklaracijos), Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (32 deklaracijos), Aplinkos ministras Simonas Gentvilas (28 deklaracijos) bei Seimo narys Andrius Bagdonas (25 deklaracijos). Patirtą įtaką deklaravo trijų savivaldybių (Kaišiadorių raj., Kauno m., Vilniaus m.) atstovai.
Dažniausiai lobistų deklaracijose nurodomi naudos gavėjai – asociacijų nariai. Daugiau nei po šimtą kartų paminėti Lietuvos verslo konfederacijos (179 kartus) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (107 kartus) nariai.
„Džiaugiuosi, kad naujas lobistinės veiklos reguliavimas įnešė daugiau skaidrumo ir turime daugiau duomenų apie sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, matome, kad tik kas dešimtas politikas ar valstybės tarnautojas yra viešai deklaravęs patirtą įtaką dėl konkrečių teisės aktų. Aišku, kad yra būtina užtikrinti geresnę renkamų ir skelbiamų duomenų kokybę, kad galėtume juos tinkamai įgalinti. Šiame pokalbyje labai norėčiau aktyvesnio tiek politikų, tiek ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vaidmens“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) primena, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos LR lobistinės veiklos įstatymas, kurio vienas pagrindinių pokyčių – lobistinę veiklą turi deklaruoti abi pusės: tiek lobistai, tiek politikai ar valstybės tarnautojai, kurie gauna siūlymus dėl konkretaus teisės akto.
Šioje apžvalgoje pateikiami duomenys apie lobistinę veiklą gauti 2022 m. lapkričio mėn. ir 2023 m. rugpjūčio mėn. pagal TILS užklausas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. TILS atskirai nevertino, ar pateikti duomenys atitiko LR lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.
Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti čia, išsamesnius duomenis: www.manoseimas.lt.
Daugiau informacijos: Ingrida Kalinauskienė, ingrida@transparency.lt, +370 5 212 69 51
Iniciatyva finansuojama iš Europos Sąjungos vidaus saugumo fondo – policijos.