Seimo nariai kartais nesuvokia savo statuso ir elgiasi kaip verslo grupių lobistai, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidoje „Skaidrumo linija“ sakė lobistas Liudvikas Ragauskis. Anot jo, Lietuvoje veikia itin daug šešėlinių lobistų, vieni iš jų – Seimo narių visuomeniniai padėjėjai.
Lietuvoje savo veiklą yra užregistravę 34 lobistai. Tuo metu Olandijoje vien sveikatos apsaugos sektoriuje dirba apie 6 tūkst. lobistų. Kaip Jūs manote, kodėl Lietuvoje tiek mažai?
Registruotų – taip, tačiau registruotų ir teikiančių savo veiklos ataskaitas yra, jeigu neklystu, tik dešimt žmonių. Lyginant su kitomis šalimis arba Amerika, pas mus, galima sakyti, oficialiai veikiančių lobistų lyg ir nėra.
Galiu pasidalinti savo įspūdžiais iš paskaitos apie lobizmą Žurnalistikos institute. Prieš paskaitą paklausiau studentų, kaip jie vertina lobistinę veiklą, ar tai teisėta, ar nusikalstama veika. Tik vienas žmogus iškėlė ranką ir manė, kad tai – teisėta, kiti 16 studentų manė, kad tai yra nusikalstama veika. Lietuvoje veikia toks stereotipas, kad lobistai ir lobistinė veikla yra kažkas už įstatymo ribų.
Negi tik įsigalėjęs stereotipas apie lobistus atbaido žmones jais registruotis?
Tai viena iš priežasčių. Antra, pats įstatymas yra ydingas, nes lobistinę veiklą traktuoja tik kaip veiklą pagal kažkieno užsakymą. Tačiau interesų grupių yra įvairių, o pagrindinė lobistinė veikla vykdoma per asociacijas – pramonininkų, farmacininkų, medikų bei šimtus kitų. Kadangi įstatyme asociacijos ir jų veikla nelaikytina lobistine, jiems nereikia registruotis. Nors kitose šalyse visos asociacijos laikytinos lobistinėmis ir tai, ką daro jų atstovai, vykdomieji direktoriai arba prezidentai, laikoma lobistine veikla ir turi būti registruojama. Juk lobistinė veikla yra įtakos darymas viešajai valdžiai, kad jie priimtų arba nepriimtų, arba panaikintų kokį nors teisės aktą.
Kalbant apie įtakos darymą, gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip Lietuvoje veikia lobistai ir ar paprasta paveikti politikus?
Politikus paveikti nėra paprasta, jie taip pat turi savo stereotipus. Pavyzdžiui, jeigu ateina lobistas, tai politikas žino, kad tas lobistas veikia už tam tikrą užmokestį. Politikai žiūri taip: „ tu turėsi naudą, kokią aš iš to turėsiu naudą?“
O poveikis priklauso nuo to, kokį aktą norima pakeisti. Jei norima pakeisti įstatymą, reikia paruošti įstatymo pakeitimo projektą, kurį gali pateikti tik Seimo nariai. Dažniausiai jie patys projektų nerašo, tad tą teisės akto projektą reikia parengti, nunešti ir įtikinti Seimo narį, kad projektas atitinka įvairias konstitucines normas, įstatymus ir jis jį registruotų savo vardu. Vėliau lobistas turi įtikinti komiteto narius, kad jie duotų teigiamą išvadą, ir galiausiaikalbėtis su daugeliu Seimo narių, kad jie balsuotų už projektą.
Jūs turite parengti teisės akto projektą ir įkalbėti politiką, kad, jis jį pateiktų. Kur su politikais bendraujate, kaip juos sutinkate?
Tai oficialiam lobistui kartais būna problematiška. Valstybės pareigūnai ar viešosios valdžios atstovai dirba įvairiose kontorose, biudžetinėse įstaigose, į kurias lobistui reikia pakliūti. Iš kolegų esu girdėjęs, kad kartais lobistai negauna leidimo įeiti į pastatą. Tačiau jeigu jis turi „blatą“, jei pažįsta ką nors sekretoriate, tai jam leidimą išrašys. Nėra vienos tvarkos. Seime taip pat nėra vienos tvarkos.
Tačiau kai jau gauni leidimą, seki Seimo narių darbotvarkes, žiūri, ar jis komitete ar komisijoje dirba, ar yra plenariniame posėdyje, bandai skambinti patarėjui, padėjėjui ir tartis dėl susitikimo. Jei politiką pažįsti, skambini iš karto jam. O susitikę kabinete diskutuojame.
Yra ir kita problema, kurią kėlė keli Seimo nariai – ar Seimo narys turi deklaruoti apie tokius susitikimus? Kai kuriose šalyse yra deklaruojamas kiekvienas susitikimas, kitose manoma, kad tai nereikalinga.
Kaip Jūs manote, ar reikėtų juos deklaruoti?
Aš manau, kad juos reikėtų deklaruoti, bet kitaip. Kai yra registruojama įstatymo pataisa, turėtų būti aiškiai parašytos pavardės, kas teisės aktą rengė bei kieno iniciatyva jis gimė. Taip atsiskleistų interesų grupės. O priversti Seimo narį deklaruoti kiekvieną susitikimą, manau, yra nelabai realu.
Ar ir dabar lobistui paprasčiau gauti leidimą patekti į parlamentą, jeigu jis turi pažįstamų?
Taip. Ir visai užmiršote, kad yra labai didelė armija kitų lobistų – Seimo narių visuomeninių padėjėjų. Juodoji neregistruota lobistinė veikla vyksta per tuos visuomeninius patarėjus.
Sugrįžtant prie kito Jūsų teiginio apie tai, kad sunku paveikti politikus ir politikai klausia, kas jiems iš to. Ar esate girdėjęs, kad Lietuvoje paveikti politiką kainuoja finansinių resursų?
Aš asmeniškai nesu girdėjęs. To negalima daryti, tai yra nusikalstama veika. Bet egzistuoja juodas lobizmas. Pavyzdžiui, netiesiogiai užtikrinama parama rinkimų kompanijai. Galima daryti prielaidą, kad turbūt tai yra nevienetiniai atvejai, nes mes ne Marse gyvename, visi suvokiame, kaip tai vyksta.
Lietuvos korupcijos žemėlapis rodo, kad valstybės tarnautojai prisipažįsta patiriantys politikų spaudimą savo tarnyboje. Ekspertai pažymi, kad politinės partijos dažnai veikia pagal verslo modelius. Ar tai reiškia, kad patys politikai kartais būna verslo lobistai?
Manau, kad taip. Seimo nariai, išrinkti į Parlamentą pirmą kartą, dažnai net nesuvokia savo statuso, ką jiems galima daryti, o ko – ne. Savivaldybėse dažnai matau, kad Seimo narys skambina į savivaldybę, į savivaldybės tarybą ir bando spausti, kad „aš rūpinuosi gyventojais“.
Ar Jums paprasta pamatyti, suprasti kada tam tikri projektai yra paveikti lobistų?
Galiu pasakyti vieną pavyzdį. Yra tokia Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri yra vienas iš stipriausių lobistų. Po to, kai Konstitucinis Teismas buvo pripažinęs, kad ne tik partijos gali kelti kandidatus savivaldybėse, Seime vyko balsavimas.Diena prieš balsavimą Seimo nariams buvo taip praplautos smegenys, kad Seimas antrą kartą, apeidamas Konstitucinio Teismo sprendimą, uždraudė keltis subjektams savivaldybėse. Tuomet vienareikšmiškai matėsi, ,,iš kur čia kojos dygsta“ tos pataisos, nes ir aš Seimo rūmuose tuo laiku buvau, mačiau kaip viskas vyko.
Visos radijo laidos kviečiame klausytis čia .
„Transparency International“ Lietuvos skyrius pradeda naują laidų ciklą „Žinių radijuje“. Laidų kviečiame klausytis kas antrą antradienį 11:05