Savaitgalį vykęs mačas tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ sukėlė nemažai diskusijų apie galimai nesąžiningas rungtynes. Pasak ekspertų, nesąžiningų susitarimų Lietuvos sporte būna, o norint juos mažinti, be kitų priemonių, reikia keisti Azartinių lošimų įstatymą bei įvesti slaptus sportininkų pokalbių klausymus.
„Specialių tyrimų nėra daryta ir iš tikrųjų taip teigti ir žinoti, kokio masto yra problemos, sunku atsakyti, bet pavienių fiksuotų faktų jau buvo. <…> Remiantis tarptautinio rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ pateikta informacija, Lietuva patenka į dešimtuką šalių, kuriose užfiksuota daugiausiai sporto varžybų, kurios kelia įtarimus dėl varžybų rezultatų susitarimų“, – „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „Žinių radijo“ laidai „Skaidrumo linija“ sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Klemensas Rimšelis
Pasak Krepšinio profesinės sąjungos vadovo Mykolo Krivcovo, kartais sportininkai dalyvauja susitarimuose, nes tokiu būdu užsidirba pinigų.
„Didžiausia problema yra, jeigu sportininkas neturi kitos išeities kaip užsidirbti pinigų. O užsidirba tik iš lažybų ar stengiasi iš jų užsidirbti, nes tikrai girdėtas ne vienas atvėjis, kai komandos vadovas ar treneriai sako: “jeigu jūs norite pasiimti atlyginimą, kurio jūs negavot jau pusę metų, tai jūs galit nueiti į lažybų punktą, pralošt varžybas ir pasiimt tuos pinigus“, – sakė M.Kryvcovas.
Lažybų bendrovė „Tony Bet“ teigia stebintys įtartinus statymus, tačiau vis vien kartais patiriantys nuostolių.
„Nukenčiame išmokėdami laimėjimus, kurie pelnyti nesąžiningai. Kadangi Lietuvos rinka nėra didelė ir visi šitie piniginiai srautai yra pastebimi, pasverdami riziką neleidžiame daug pristatyti, todėl tos sumos nėra kosminės, bet kalbame apie šešiaženkles sumas“, – sakė bendrovės vykdomasis direktosius Vytautas Kačerauskas.
Pasak pašnekovų, būtina kontoliuoti ir mažinti tokius susitarimus, nes jie padeda plauti nelegaliai iš narkotikų ar kontrabandos uždirbtus pinigus.
„Reikia suprasti, kad esant legalioms lažyboms įgyjamas mechanizmas pinigų plovimui. Jeigu lažybos yra legalios, egzistuoja susitarimai dėl varžybų rezultatų, nes tada grynieji pinigai gauti iš nelegalių veiklų ir prekybos žmonėmis, narkotikais arba kontrabanda nukreipiami žaidėjams, teisėjams, treneriams papirkti. Tada, statymai lažybų kontorose yra kaip ir legalūs, nors jie ir žino, kokie bus rezultatai. Čia ir yra esmė“, – teigė K.Rimšelis.
KKSD siūlo keisti Azartinių lošimų įstatymą bei įvesti slaptus sportininkų pokalbių pasiklausymus.
„Mes nenuleidžiam rankų, nes turime tartis su Vidaus reikalų ministerija ir policija, kad būtų taikomos operatyvinės veiklos priemonės, pasiklausymai, turiu omeny sankcionavimai pasiklausyt, nes kitokiu atveju įrodyti, kad buvo varžybos sutartos, yra labai sunku“, – sakė KKSD vadovas.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris teigė nežinantis nė vieno Lietuvoje tyrimo, po kurio būtų nusteistas sportininkas ir suformuota teisminė praktika. Viena iš priežasčių – Baudžiamajame kodekse nėra numatyti susitarimai sporte.
„Baudžiamasis kodeksas dar nėra specialiai įvedęs tam tikros formos už manipuliavimą varžybose. Kitose šalyse, pvz. Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, net ir Rusijoje yra atskira sudėtis baudžiamuosiuose kodeksuose, kuri įvertina nusikalstamas veikas. Lietuvoje galima kalbėti tik apie tam tikrą priartėjimą prie sukčiavimo arba kyšininkavimo, tačiau, tai irgi nėra praktiškai išbandytas reikalas ir manyčiau, kad reikėtų Lietuvai apsispręsti, arba reikia tam tikros specialios sudėties, skirtos įvertinti šią veiką, arba tobulinti jau esamus Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – pasakojo prokuroras.
Laidos įrašo kviečiame klausytis čia .