Naujienų archyvas

Omni.lt skelbia straipsnį apie diskusijas dėl tiesioginių mero rinkimų, kurį komentuoja ir TILS atstovas. O mes rekomenduojame Dr. Igno Vėgėlės pranešimą apie tai "Skaitiniuse".

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta rugsėjo 01, 2005


Savivaldos reforma: daugiau demokratijos ar „mafijos meras”?

Bandymai surasti tiesų kelią į tiesioginius merų rinkimus politikus gali nuvesti šunkeliais. Valdančiosios partijos atstovai jau prabilo apie tarpinius variantus kaip gelbėjimosi ratą, tačiau nesėkmingi mėginimai susitarti gali baigtis šnipštu.

Šalies vadovas Valdas Adamkus neseniai pareiškė, kad iki artimiausių rinkimų į savivaldybių tarybas jau nebeįmanoma suspėti parengti įstatymų ir Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų.

Už savivaldos reformą kovojantys politikai sako dar turį vilties suspėti, bet politologai perspėja, kad „skubos naudą velnias gaudo“.

Mero dar nerinksime?

„Laiko yra pakankamai priimti Konstitucijos pataisas. Jeigu partijos iš tiesų laikytųsi savo rinkiminių nuostatų ir susitartų tarpusavyje, tikrai nekiltų kliūčių laiku pasirengti kitų metų savivaldybių rinkimams“, – įsitikinęs stipraus, tiesiogiai išrinkto mero siekiančių liberalcentristų atstovas Saulius Lapėnas.

Rankų kol kas nenuleidžia ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Jos viceprezidentas Bronis Ropė teigia, kad Konstitucijos pataisoms priimti reikia maždaug metų laiko, todėl jei partijoms pavyktų susitarti per šių metų rudens sesiją, pagrindinio šalies įstatymo pataisos būtų priimtos 2006 m. pabaigoje.

Dabartiniame Konstitucijos Vietos savivaldos ir valdymo skirsnyje, pažymi B. Ropė, net nėra žodžio „meras“. Be to, politikams tektų apsispręsti dėl daugelio pokyčių Vietos savivaldos įstatyme: kokie mero įgaliojimai, ar turi jis duoti priesaiką, jei taip, kam, ir t. t.

„Yra nuomonė, kad savivaldos reformos nereikia sieti su artėjančiais savivaldybių rinkimais 2006 m., o naująjį modelį taikyti tik per kitus rinkimus. Kadangi turi susitarti keturios valdančiosios koalicijos partijos, tai padaryti bus tikrai nelengva“, – spėja asociacijos viceprezidentas.

O politologas Alvidas Lukošaitis mano, kad būtų klaidinga paskubomis keisti įstatymus. „Labiausiai jaudina ir jau pirmieji signalai tai rodo, kad galime nespėti pakeisti ir sutvarkyti visos teisinės bazės. Skubos naudą velnias gaudo. Aš tikrai pasisakyčiau prieš skubotą sistemos keitimą“, – tvirtino jis.

Pasiklydo tarp trijų modelių

Svarbiausias barjeras, trukdantis įšokti į nuvažiuojantį traukinį, politinėms partijoms pasirodė esąs nesutarimas, kokie turėtų būti tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimai. Parlamentarams pasiūlyti svarstyti trys variantai: meras vadovauja savivaldybės tarybai, meras vadovauja savivaldybės administracijai ir meras vadovauja joms abiem.

„Tiesiogiai merus reiktų rinkti tik tuo atveju, jei merui būtų suteikti įgaliojimai dirbti, t.y. jis taptų ir tarybos, ir administracijos vadovu. Nes kitaip tai tebūtų šou, o žmonės taip išrinktu meru greitai nusiviltų, mat jis negalėtų spręsti problemų, – teigia B. Ropė. – Jei būtų tik tarybos pirmininku, negalėtų vienas priimti sprendimų, jam reikia ir vykdomosios valdžios galių. O jei būtų tik administracijos vadovu, neturėtų įtakos taryboje ir su ja konfrontuotų.“

Tačiau kitus tokių galių merui suteikimas gąsdina, nes įgaliojimus sutelkęs vienose rankose savivaldybės galva taptų sunkiai kontroliuojamas.

„Tiek daug esame turėję problemų dėl kai kurių politikų asmenybių bandymų nugriebti kuo daugiau galių, pasisavinant jas iš kitų, kad mane tokie dalykai baugintų“, – kritikams pritaria A. Lukošaitis.

Politologas sako, kad kai kurie politikai baiminasi jau kelis kartus iš eilės rinktų merų, kurių rajone ar mieste niekas negali nukonkuruoti: „Gavę tokią valdžią, jie gali tapti menkai kontroliuojamais vadukais. Tada įvesti tiesioginiai merų rinkimai duotų atvirkščią rezultatą – užuot suteikus daugiau demokratijos, jos būtų mažiau“. Anot jo, Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kad vykdomoji ir įstatymų leidžiamoji valdžia turi būti atskirtos bet kuriame valdžios lygmenyje.

Bet B. Ropė atsikerta, kad nuo 1995 m. iki 2002 m. meras buvo ir tarybos, ir administracijos vadovas, ir niekas nesakė, esą jis turi per daug galių.

Tiesa, politikai taip pat kalba apie kitas galimas tiesioginių merų rinkimų įvedimo vilkinimo priežastis. „Apskaičiavę savo tariamas galimybes ir pamatę, kad tiesioginiai rinkimai galėtų būti jiems nesėkmingi, matyt, valdantieji pasirinko vilkinimo taktiką, kuo toliau atidėti reformos svarstymą“, – įtaria liberalcentristas S. Lapėnas.

Kompromisą atmeta

Tad valdančioji koalicija ima galvoti apie tarpinius variantus. „Lietuvos rytas“ pranešė, kad kai kurie socialdemokratai jau linksta prie modelio, pagal kurį savivaldybės meru automatiškai taptų daugiausia rinkėjų reitingo balsų gavęs partijų sąrašų asmuo. Toks modelis esą turėtų užglaistyti nesutarimus tarp tiesioginių merų rinkimų šalininkų ir priešininkų.

Tačiau politologo A. Lukošaičio manymu, tokį pasiūlymą reiktų iš principo atmesti, nes čia suplakami visiškai skirtingi dalykai. Jeigu po rinkimų daugiausia balsų taryboje surinktų viena partija, o pagal reitingavimą meru taptų šiai partijai oponuojantis politikas, savivaldybės darbe nebūtų išvengta konfliktų, kristų darbo kokybė.

Pasak B. Ropės, Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat laikosi nuostatos, kad merą be jokių reitingavimų tiesiogiai turi rinkti žmonės, o kad kandidatūrų nekeltų kas tik užsigeidžia, būtų galima įvesti nedidelį mokestį.

„Mafijos meras“

Nors už tiesioginius merų rinkimus pasisako šalies vadovai, jų įvedimo nuostata įrašyta į Vyriausybės programą, greitai prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje jų šalininkai turės atremti stiprią kritiką.

„Tiesioginiai mero rinkimai anaiptol nėra svarbus dalykas, norint savivaldą padaryti atskaitingesnę bendruomenei. Šiandien ne vienas meras piktnaudžiauja savo rankose sutelkta didele valdžia ir praktiškai niekaip už tai niekam neatsako. Tiesiogiai renkamas meras plius didelės mero galios plius absoliuti pinigų galia rinkimuose lygu mafijos meras“, – įsitikinęs „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius.

Jo manymu, suteikus merui dideles galias, atsirastų didesnė landa korupcijai, nes nereiktų papirkinėti tarybos narių, užtektų kyšį duoti merui.

Anksčiau advokatas Kęstutis Čilinskas taip pat kritikavo tiesioginius mero rinkimus, sakydamas, kad suteikus platesnius įgaliojimus merams sumažėtų kolektyvinės atstovybės – savivaldybės tarybos įgaliojimai ir vaidmuo, kartu – ir bendruomenės vaidmuo.

Tomas Vaiseta

OMNI naujienos



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School