Jungtinių Tautų Pasaulinės antikorupcijos dienos proga „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pristato „Transparency International“ pranešėjų apsaugos principus. Šie principai remiasi pasauline pranešėjų apsaugos patirtimi ir yra geros praktikos pavyzdžiai, į kuriuos būtina atsižvelgti ruošiant nacionalinius pranešėjų apsaugos įstatymus.
Pranešėjai yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių viešajame ir privačiame sektoriuose, kuris leidžia tinkamai ir laiku reaguoti į galimus pavojus mokesčių mokėtojų pinigų švaistymui, visuomenės sveikatai ir aplinkai. 47 procentai visų Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. nagrinėtų bylų buvo pradėta po susirūpinusių piliečių pranešimų. 2007 m. KPMG tyrimo duomenimis įmonės darbuotojų ir susijusių asmenų pranešimai yra efektyviausia finansinių sukčiavimų atskleidimo priemonė.
TI 2009 metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, 84 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios pastangos pažaboti korupciją yra neefektyvios.
Lietuvoje vis dar nėra pranešėjų apsaugą užtikrinančio įstatymo. Tuo tarpu, TILS duomenimis vien apie 20 tirtų valstybinių institucijos kasmet sulaukia daugiau nei 40 000 tūkstančių gyventojų pranešimų.
„Lietuvos valdžia, ragindama žmones pranešti apie su korupcija susijusias ir kitas neteisėtas veikas, tikisi iš jų sąmoningumo, pilietiškumo ir drąsos. Tačiau net materialinės paskatos, kurias numato neseniai pakeistas LR Vyriausybės nutarimas, nėra pakankamos, jei mūsų teisė pranešėjams nenumato apsaugos nuo galimo susidorojimo“, sako TILS vadovas ir „Transparency International“ pasaulinės valdybos narys Sergejus Muravjovas.
Gruodžio 3 dieną „Transparency International“ paskelbtoje ataskaitoje dėl pranešėjų apsaugos situacijos 10 Europos Sąjungos valstybių (Airijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos) pabrėžiama pranešėjų apsaugos svarba ir atsirandanti politinė valia užtikrinti pranešėjų apsaugą nacionaliniame lygmenyje. Ataskaita rodo, kad šis klausimas pagaliau intensyviai pradėtas kelti ir centrinėje ir rytų Europoje.
„Jei anksčiau galėjome manyti, jog tokios apsaugos klausimą pajėgios sureguliuoti ir įgyvendinti tik ekonomiškai stipresnės ar labiau išsivysčiusios šalys kaip Didžioji Britanija ar JAV, šis „Transparency International“ tyrimas parodė, kad tam ne tik ruošiasi visos mūsų kaimynės, bet kai kurios šalys, tokios kaip Rumunija ar Vengrija, jau ėmėsi konkrečių teisinių priemonių pranešėjų apsaugai užtikrinti“, pastebi TILS vadovas.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nors daugumoje posovietinio bloko valstybių vis dar būta neigiamos reakcijos į pranešėjus,„Lietuvos korupcijos žemėlapio 2008“ tyrimo rezultatai rodo, jog virš 85% Lietuvos gyventojų pranešėjus laiko drąsiais ir pilietiškais žmonėmis. Tačiau tik penktadalis žmonių teigia patys praneštų apie galimą teisėtą veiklą. Viena iš pagrindinių nepranešimo priežasčių gali būti neigiamų pasekmių ir susidorojimo baimė.
Sergejus Muravjovas įsitikinęs: „Nė viena valdžia nėra pajėgi efektyviai kovoti su korupcija be savo piliečių pagalbos. Simboliška, kad šiemet Pasaulinė antikorupcinė diena sutapo su Vyriausybės veiklos metinėmis. Manau, tai puikus metas paklausti savęs, ar mes esame pasiruošę atsikratyti baimių bei priminti mūsų valdžios atstovams jų pažadus sudaryti tam sąlygas ir padėti vieni kitiems.“
Pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas patvirtintas kaip viena iš Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių. TILS iniciatyva Lietuvoje jau parengtas pranešėjų apsaugos įstatymo projektas, kuris derinamas su atitinkamomis institucijomis. Tikimasi, jog šio įstatymo projektas bus pateiktas Seimo svarstymui 2010 m. pavasario sesijos pradžioje.
Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, TILS vadovas, tel.: +370 689 97579, +370 5 212 16 87; sergejus@transparency.lt