Nors Lietuvoje, palyginus su 2010 m., kyšininkaujama mažiau, Lietuvos gyventojai vis dar kyšininkauja daugiausiai Europos Sąjungoje. 77 proc. Lietuvos gyventojų taip pat teigia, kad viešojo sektoriaus paslaugoms gauti reikia pažinčių. Beveik du trečdaliai (63 proc.) teigia, kad Lietuvos Vyriausybė yra veikiama stambių interesų grupių ir veikia jų, o ne paprastų žmonių naudai, rodo „Transparency International“ 2013 m. Pasaulinis korupcijos barometras.
26 proc. Lietuvos gyventojų prisipažįsta per pastaruosius dvylika mėnesių davę kyšį bent vienam iš aštuonių viešųjų paslaugų teikėjų: švietimo sektoriaus, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo tarnyboms, komunalinių paslaugų teikimo įmonėms, mokesčių inspekcijai arba žemėtvarkos institucijoms. Panašus kyšininkavimo lygis nustatytas Vietname (30 proc.), Irake (29 proc.), Venesueloje (27 proc.), Serbijoje (26 proc.) ir Paragvajuje (25 proc.). Palyginus su 2010 m. duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8 proc. (nuo 34 proc. 2010 m. iki 26 proc. 2013 metais).
Tuo metu Europos Sajungos šalių gyventojų kyšininkavimo vidurkis yra 11 proc. Po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius rikiuojasi Graikija (22 proc.), Slovakija (21 proc.) ir Latvija (19 proc.). Mažiausiai ES kyšininkaujama Danijoje (1 proc.). Kyšį davė 37 proc. Ukrainos, 29 proc. Moldovos, 6 proc. Estijos ir 4 proc. Gruzijos gyventojų.
Anot Lietuvos gyventojų, viešajame sektoriuje svarbios asmeninės pažintys. 77 proc. respondentų teigia, jog, remiantis jų patirtimi, asmeninės pažintys yra svarbios siekiant gauti viešojo sektoriaus paslaugų. Tai didžiausias rodiklis ES po Italijos (80 proc.).
Beveik du trečdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios institucijos atstovauja ne gyventojų, o stambių interesų grupių interesams. Latvijoje taip manančių yra 71 proc., Estijoje – 46 proc, Rusijoje – 85 proc., JAV – 64 proc.
Nepaisant to, daugiau nei pusė lietuvių (58 proc.) sutiktų pranešti apie korupciją. Vokietijoje tai pasiryžę padaryti 94 proc., Didžiojoje Britanijoje – 91 proc., JAV – 80 proc., Estijoje – 52 proc., Latvijoje – 48 proc. gyventojų. Dauguma (70 proc.) yra pasiruošę pasirašyti peticiją, 44 proc. dalyvautų taikioje demonstracijoje.
Paklausti dėl Vyriausybės veiksmų kovoje su korupcija, Lietuvos gyventojai jas įvertino prasčiausiai Europos Sąjungoje: 79 proc. apklaustųjų teigė, kad jos yra neefektyvios, 6 proc. – kad efektyvios. Savo pačių galimybes kovoti su korupcija Lietuvos gyventojai taip pat vertino pesimistiškiausiai ES. Tik 38 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog kovoje su korupcija eiliniai žmonės gali ką nors pakeisti. Danijoje taip manė 84 proc., Jungtinėje Karalystėje – 68 proc, Latvijoje – 45 proc., Estijoje – 39 proc. gyventojų.
Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 114 300 gyventojų 107 pasaulio šalyse. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korumpuotumą. Lietuvoje 2013 m. sausio 24 d. – vasario 15 d. buvo apklausti 1007 gyventojai. Tyrimą atliko bendrovė “RAIT”.
Pridedame išsamesnės informacijos apie 2013 m. Pasaulinio korupcijos barometro tyrimo rezultatus.