Per trečiadienį vykusį susitikimą su Vilniaus miesto meru Remigijumi (TILS) Šimašiumi ir kitais savivaldybės atstovais „Transparency International“ Lietuvos skyrius siūlė sostinėje diegti atvirojo miesto principus – leisti gyventojams patiems spręsti dėl miesto biudžeto naudojimo, ypač skaidriai įgyvendinti stambius statybos projektus, o politikams – viešai skelbti apie kiekvieną susitikimą su įvairių interesų grupių atstovais.
Pagrindiniai atvirųjų miestų (angl. „open cities“) veiklos principai – siekti skaidrumo visose savo veiklos srityse, skatinti miestiečių įsitraukimą prieš priimant sprendimus, bendrauti su kitomis institucijomis bei tapti geraisiais valdymo pavyzdžiais. Atvirojo miesto principais šiuo metu jau vadovaujasi Gdanskas Lenkijoje, Reikjavikas Islandijoje, Helsinkis Suomijoje, Čikaga ir Niujorkas JAV bei kiti didieji Europos ir pasaulio miestai.
Susitikimo metu TILS kvietė Vilniaus miesto savivaldybę lėšas skirstyti pagal dalyvaujamojo biudžeto (angl. „participatory budgeting“) principą – leisti Vilniaus gyventojams nuspręsti, kaip išleisti tam tikrą miesto biudžeto dalį, leisti jiems patiems atrinkti projektus ir stebėti jų įgyvendinimą. Toks gyventojų įtraukimo modelis, pavyzdžiui, jau buvo pritaikytas 40 Lenkijos savivaldybių.
TILS taip pat siūlo Vilniui tapti pirmuoju miestu Lietuvoje, pradėjusiu diegti sąžiningumo susitarimus (angl. „integrity pacts“) įgyvendinant didelės vertės projektus. Pasirašius sąžiningumo susitarimą savivaldybė ir projekto įgyvendintojai įsipareigotų užkirsti kelią sukčiavimui ne tik viešųjų pirkimų metu, bet ir įgyvendinimo stadijoje, taikyti skaidrumo ir atskaitingumo reikalavimus visiems rangovams bei subrangovams, viešai interneto svetainėje viešinti su viso proceso eiga susijusią informaciją ir duomenis, detaliai atsiskaityti už išlaidas.
Vilniaus miesto savivaldybei taip pat pasiūlyta pirmai Lietuvoje viešinti, su kokiomis interesų grupėmis susitinka visi jos Tarybos nariai bei administracijos vadovai, iš anksto skelbti susitikimų darbotvarkes ir viešai teikti prisidėjusių prie svarstytų projektų asmenų sąrašą – taip būtų užtikrinta skaidresnė lobistinė veikla, o miestiečiai žinotų apie įtakos darymą sprendimų priėmėjams.
Be minėtų pasiūlymų, TILS kvietė naująją miesto Tarybą užtikrinti skaidresnę savivaldybės įmonių veiklą, mažinti korupcijos lygį savivaldybei pavaldžiose gydymo įstaigose, pagerinti pranešančių apie galimus korupcijos atvejus apsaugą, skelbti apie galimybes miestiečiams dalyvauti viešose konsultacijose ir vėliau pagrįstai informuoti apie priimtus sprendimus, skelbti duomenis atvirų duomenų formatu, kas leistų lengviau bei paprasčiau stebėti miesto lėšų panaudojimą.
TILS primena, kad šių metų pradžioje TILS paviešinus Lietuvos savivaldybių skaidrumo rezultatus paaiškėjo, kad Vilniaus m. savivaldybė neskelbia, su kokiomis interesų grupėmis susitinka savivaldybės atstovai ir kas daro įtaką politikų priimamiems sprendimams. Savivaldybė taip pat neviešina dalies informacijos, susijusios su interesų konfliktais, pranešimų apie galimus korupcijos atvejus kanalais bei gyventojų įtraukimu į sprendimų priėmimą. Tyrime Vilniaus miesto savivaldybė gavo 73 balus iš 100 galimų.