Gydytojų ir farmacijos pramonės atstovų bendradarbiavimo skaidrumo tyrimas atskleidė gydytojų nepasitikėjimą medikų opinijos formavimo lyderiais. 19% gydytojų apklausos dalyvių mano, jog gydymo rekomendacijų rengėjai dažnai arba labai dažnai yra palankūs vienai ar kitai farmacijos kompanijai. Gana populiari nuomonė, jog į konferencijas ar stažuotes užsienyje, kurias finansuoja farmacijos kompanijos, vyksta tik tie gydytojai ar medicinos įstaigų vadovai, kurie vėliau atsilygina farmacijos kompanijoms. Pasak 15% apklaustųjų, ši situacija pasitaiko dažnai arba labai dažnai. Svarbiausiu skaidrumo uždaviniu medikai laiko kompensuojamųjų vaistų sąrašo praskaidrinimą. 75% respondentų skaidresnį vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą laiko labai efektyvia ir efektyvia priemone didesniam skaidrumui užtikrinti. 23% apklaustų gydytojų per paskutinius 12 mėn. pastebėjo, jog bent vienas vaistas buvo nepagrįstai išimtas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Maždaug penktadalis apklaustųjų teigiamai vertina farmacijos kompanijų praktiką dovanoti medikams vertingus daiktus ir paslaugas.
„Transparency International“ Lietuvos skyriui (TILS) sukūrus tyrimo koncepciją ir klausimyną „TNS Gallup“ apklausė 402 gydytojus. 10-ies skirtingų profesinių kvalifikacijų gydytojų grupė sociologų buvo apklausta 2007 m. kovo mėnesį. Tai yra dalis projekto „Garbingesnis gydymas vaistais“, kurį TILS vykdo bendradarbiaudami su Etinių farmacijos kompanijų asociacija, Vaistų gamintojų asociacija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytojų sąjunga. Tai pirmas toks išsamus farmacijos pramonės ir medikų santykių skaidrumo tyrimas Lietuvoje. TILS tyrimo koncepciją bei klausimyną kurti aktyviai padėjo visi penkiašalio projekto „Garbingesnis gydymas vaistais“ dalyviai. Minėtos penkios organizacijos sutartine veikla siekia praskaidrinti farmacijos pramonės atstovų ir gydytojų bendradarbiavimą. Tyrimą finansiškai rėmė Etinių farmacijos kompanijų asociacija ir Vaistų gamintojų asociacija.
Apklausos dalyviai farmacijos pramonės rengiamų specializuotų seminarų ir konferencijų metu gautas žinias nurodė kaip trečiaeilės svarbos veiksnį skiriant gydymą konkrečiais vaistais. Anot jų, išrašydami vaistus jie dažniausiai remiasi asmenine patirtimi (4.7 balo penkių balų skalėje), medicinos studijų įtaka (4.3 balo) ir specializuotų seminarų ir konferencijų įtaka (4.1 balo).
65% apklaustų gydytojų su farmacijos kompanijų atstovais per paskutinius 12 mėn. bendradarbiavo 1-5 kartus per mėnesį, 27% bendradarbiavo 6-25 kartus per mėnesį ir tik 5% apklaustų gydytojų nė karto nebendradarbiavo. Populiariausios farmacijos kompanijų paskatinamosios dovanos gydytojams – iki 35 Lt kainuojantys reprezentacijai skirti daiktai bei mokslinė medicininė literatūra, kuri gali būti ir gana brangi. Šiuos daiktus yra gavusi didžiausia dalis apklaustų gydytojų ir daugiausiai kartų. 85% gavo nebrangių daiktų, o mokslinės medicininės literatūros – beveik 74% respondentų. Mokslinę medicininę literatūrą dažniau gavo šeimos gydytojai. Finansine parama kelionėms į seminarus ar konferencijas dažniau buvo paskatinti šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei valstybinėse gydymo įstaigose dirbantys gydytojai. Iš viso tokią paramą gavo beveik 22% apklaustųjų. Paramą medicininėms mokslinėms studijoms, straipsnių rengimui gavo beveik 13% respondentų. Vertingų daiktų prisipažįsta gavę beveik 7% apklaustųjų, beveik 6% – kvietimą žaisti golfą ar kitą žaidimą, dalyvauti pramoginiame renginyje. Piniginį atlygį sakėsi gavę tik 1% apklaustųjų. 70% respondentų teigiamai vertina faktą, kad farmacijos kompanijos finansiškai remia gydytojų keliones į seminarus ir konferencijas.
Neseniai „The New England Journal of Medicine“ (http://content.nejm.org/cgi/content/full/356/17/1742) paskelbė Massachusetts Medical Society priklausančios 3167 gydytojų apklausos rezultatus. Dauguma šio sociologinio tyrimo respondentų (94%) sakėsi vienaip ar kitaip turintys santykių su farmacijos pramone. Dauguma atvejų tų santykių dalimi buvo maitinimas darbo vietoje (83%) ar nemokamų vaistų pavyzdžių gavimas (78%). Daugiau kaip trečdaliui apklaustųjų (35%) buvo kompensuojamos išlaidos, susijusios su profesiniais susitikimais ir medicinos studijų tęsimu. Per penktadalį (28%) apklaustųjų buvo sumokėta už konsultavimą, paskaitas ar pacientų įtraukimą į klinikinius tyrimus.
Dauguma Lietuvos gydytojų į klausimą, kam kelia grėsmę neskaidrūs gydytojų ir farmacijos pramonės atstovų santykiai, atsakė, kad dėl to nukenčia gydytojų įvaizdis visuomenėje (27% sako, jog labai nukenčia, 38% – iš dalies nukenčia), farmacijos kompanijų įvaizdis visuomenėje (atitinkamai 16% ir 38%) bei pacientų piniginė (atitinkamai 10% ir 45%). Vos 5% apklausos dalyvių mano, kad dėl to labai nukenčia ir pacientų sveikata, o 30% mano kad pacientų sveikata nukenčia iš dalies.
Anot apklausos dalyvių, dažniausiai pasiteisina farmacijos kompanijų Ely Lilly (3.6 balo keturių balų skalėje), Sanofi Aventis (3.6 balo), Servier (3.5 balo), GlaxoSmithKline (3.5 balo), Berlin Chemie (3,5 balo), Astra Zeneca (3,4 balo), KRKA (3,4 balo) ir Pfizer (3,4 balo) pateikiama informacija apie vaistus. Jiems geriausiai žinomos farmacijos kompanijos yra Berlin Chemie (61% apklaustųjų), GlaxoSmithkline (51%), Astra Zeneca (34%), Pfizer (33%), KRKA (26%), Servier (26%), Ely Lilly (21%) bei Sanofi Aventis (19%).
Farmacijos kompanijoms informuojant apie vaistus neretai kartu organizuojamos ir gydytojų pramogos bei maitinimas. Apklausos dalyviai šiam veiksniui kaip „svarbiam“ skyrė 2.2 balo keturių balų skalėje. Šis galintis papirkti veiksnys 42% apklaustųjų buvo įvertintas kaip „iš dalies svarbus“ ar „labai svarbus“ informuojant apie vaistus. Bet būtina pažymėti, kad kiti medikų ir farmacijos pramonės bendradarbiavimo veiksniai gydytojams yra žymiai svarbesni: farmacijos kompanijų atstovų gebėjimas kalbėti trumpai ir aiškiai (3.9 balo), mandagumas (3.8 balo), kvalifikacija (3.7 balo) bei tinkamų sąlygų informacijos apie vaistus sklaidai sudarymas (3.6 balo).
TILS įvertinęs apklausos dalyvių požiūrį į tyrimo metu pasiūlytas antikorupcines priemones siūlo imtis bent šešių veiklų garbingesniam gydymui vaistais užtikrinti. Visų pirma, reikia susirūpinti skaidresniu vaistų įtraukimu į kompensuojamųjų vaistų sąrašą skelbiant visus argumentus dėl vaistų įtraukimo bei išbraukimo. Geriausia, kai argumentai būtų pasitelkiami remiantis naujausiais ir kokybiškiausiais klinikiniais tyrimais ir plačiai svarstomi nuodugniai išnagrinėjant vaistų galimą naudą ir žalą.
Antra, reikia parengti, priimti ir įgyvendinti Gydytojų elgesio taisykles, gerokai platesnį ir detalesnį dokumentą, nei esantis Gydytojų etikos kodeksas. Galėtų būti kuriamas ir bendras farmacijos pramonės, gydytojų ir pacientų organizacijų etikos kodeksas. Gydytojų elgesio taisyklės turi reikalauti iš medikų atskleisti visą farmacijos pramonės teikiamą paramą (dovanas, keliones, maitinimą ir pan.) bei verslo ryšius su farmacijos pramone (pajamas iš konsultavimo, pranešimų rengimo ir pan.). Farmacijos pramonės parama akademiniams tyrimams taip pat turi būti kruopščiai viešinama.
Trečia, būtina viešinti farmacijos kompanijų teikiamą bet kokią paramą gydytojų organizacijoms ir sutartis su konkrečiais gydytojais. Būtina nurodyti gautų lėšų dydį ir tikslą farmacijos kompanijų bei gydytojų organizacijų tinklavietėse.
Ketvirta, turi būti užtikrinta griežtesnė gydytojų profesinių organizacijų kontrolė, nes farmacijos pramonės atstovų parama konkretiems medikams gali būti neskaidriai teikiama per tokias organizacijas. Gydytojų organizacijos galėtų laikytis Tarptautinės NVO atskaitomybės chartijos, atskleisti visus pajamų šaltinius ir svarbių asmenų ryšius su farmacijos pramone.
Penkta, Vaistų rinkodaros kodekso įgyvendinimas turėtų būti efektyvesnis. Asocijuotos farmacijos kompanijų struktūros pasitelkusios ir visuomenės atstovus gali aktyviau svarstyti skundus dėl jų narių daromų kodekso pažeidimų.
Ir šešta, būtina kurti atmosferą, atvirą pranešimams ir perspėjimams apie negarbingą gydymo ir vaistų platinimo praktiką. Studijų verti atvejai yra www.nofreelunch.org bei www.pincetas.lt.