43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 83 žiniasklaidos priemones. Iš viso šalyje veikė 1056 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros, rodo atnaujinta žiniasklaidos stebėsenos svetainė STIRNA.info.
Per metus bendras žiniasklaidos priemones valdančių politikų ir valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių skaičius nepasikeitė, o žiniasklaidos priemonių – sumažėjo penktadaliu (nuo 101 iki 83).
2020 m. su žiniasklaida buvo susiję 8 Seimo nariai, 10 tarybos narių iš Ignalinos, Kelmės, Plungės, Radviliškio, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Zarasų rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybių, 1 savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas, 1 europarlamentaras bei 13 anksčiau rinkimuose kandidatavusių politikų. Žiniasklaidos priemones taip pat valdė 10 sutuoktinių asmenų, kurie 2020 m. užėmė savivaldybės tarybos (5), Seimo nario (3), mero (1) ir valstybės tarnautojo (1) pareigas.
Pernai žiniasklaidos priemones valdė po 5 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (7 priemonės) ir Darbo partijos (23 priemonės) atstovus, po 4 Lietuvos socialdemokratų partijos (6 priemonės) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (4 priemonės) atstovus, po 2 Lietuvos liberalų sąjūdžio (3 priemonės) ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (2 priemonės) atstovus bei po 1 partijos „Tvarka ir Teisingumas“ (3 priemonės), Lietuvos liaudies partijos (2 priemonės) ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ (2 priemonės) atstovą.
Žiniasklaidos priemonių turėjo po vieną asmenį, kurie kandidatavo su visuomeniniais rinkimų komitetais „Kitaip“ (3 priemonės), „R. Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ (2 priemonės), „Už geresnę ateitį Marijampolėje“ (1 priemonė), „Už vieningą Kelmę“ (2 priemonės) ir „Vieningi Zarasai“ (1 priemonė).
„Labai norėčiau, kad žiniasklaida žengtų koja kojon su laiku ir veiktų pagal aukščiausius skaidrumo standartus – skelbtų informaciją apie savininkus, vadovų bei vyr. redaktorių interesus, savo elgesio taisykles bei metines finansines ataskaitas“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Nuo 1996 metų iš viso 55 politikams bei valstybės tarnautojams priklausė 93 žiniasklaidos priemonės. Per šį laikotarpį politikų bei valstybės tarnautojų sutuoktiniams (12) iš viso priklausė 25 žiniasklaidos priemonės.
Svetainėje www.stirna.info naudojama informacija apie žiniasklaidos priemonių savininkus, surinkta iš LR Kultūros ministerijos ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos turimų duomenų, taip pat – iš Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Valstybinės tarnybinės etikos komisijos.
Daugiau informacijos: Ingrida Kalinauskienė, ingrida@transparency.lt, www.stirna.info
Ši iniciatyva yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.