Jei studentas pakliuvo kyšio reikalaujančiam dėstytojui, Lietuvoje jis neturi formalaus būdo apie tai konfidencialiai pranešti įstaigos vadovybei arba ministerijai. Nei viena nacionalinė švietimo srities įstaiga neturi konfidencialumą garantuojančios telefono linijos ar elektroninės formos.
Tačiau net jei Švietimo ir mokslo ministerija staiga susizgribtų ir kontaktų sąraše paskelbtų konfidencialios linijos numerį, neaišku, kokiais apsaugos standartais būtų vadovaujamasi priimant pranešimus ir saugant jų duomenis.
„Saviveikla“ – toks žodis nuskambėjo iš vieno konferencijos apie „karštąsias linijas“ Lietuvoje dalyvių lūpų. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) rengtoje diskusijoje sukviesti įvairių sričių institucijų atstovai.
„Karštosiomis linijomis“ apibendrintai pavadinti įvairūs „pasitikėjimo telefonai“, elektroninės formos interneto svetainėse, ar net nuorodos į STT puslapį. Ištyrus 217 nacionalinio lygio valstybinių institucijų nustatyta, kad vos 59 turi „karštąsias linijas“, o linijų veikimo nereglamentuoja jokie privalomi teisės aktai ir nėra jokių bendrų standartų.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi techniškai gana pažangią pranešimų registravimo ir saugojimo sistemą. Pernai ji ištyrė 183 anoniminius skundus, iš kurių 40 proc. pasitvirtino. Tarnybos duomenimis, anoniminiai skundai dažniausiai gaunami iš tėvų, susirūpinusių savo vaikų maitinimu, bei prekybos įmonių darbuotojų. Tai rodo, kad neabejingi yra ne tik tie, kurie bijo nukentėti, bet ir tie, kurie su pažeidimais susiduria kasdieniame darbe.
„Kodėl vienur tokia sistema yra, kitur ne?“ – klausė TILS vadovas Sergejus Muravjovas. Jo manymu, reikėtų bent minimalius standartus nustatančių gairių, kurios padėtų kurti žmonių pasitikėjimą ir formuotų pagrįstus lūkesčius. Dabar gi, net jei įstaiga turi „karštąją liniją“, žmogus negali būti tikras, kaip bus elgiamasi su jo tapatybės ir pranešimo duomenimis.
Konferencijoje ne kartą buvo kartojama, kad skatinti žmones būti pilietiškais galima tik esant minimaliai rizikai. Tačiau susiduriama su pasitikėjimo nekeliančiais atvejais, kaip šį sausį Kaune, kur girtavimu tarnybos metu įtartas policininkas neteisėtai gavo slaptą skambučio pagalbos telefonu 112 įrašą ir mėgino išsiaiškinti, kas jį įskundė.
Nors, pasak policijos atstovų, bendrojo pagalbos centro telefonas 112 nėra „kartšoji linija“, analogiškų problemų techninis sprendimas turi būti numatytas. TILS diskusijoje dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas klausė, ar pažangi Maisto ir veterinarijos tarnybos sistema gali būti audituojama, tai yra, ar gali būti tikrinama, kas ir ar pagrįstai priėjo prie pranešimų duomenų. Atsakymas – ne.
Politologė Ainė Ramonaitė teigė, kad pilietinė moralė, pavyzdžiui, mokesčių nemokėjimo nepateisinimas, yra itin susijusi su bendru pasitikėjimu valstybės institucijomis, tačiau nesusijusi su konkrečia valdžioje esančia Vyriausybe. 2008-ųjų metų Europos vertybių tyrimo duomenimis, tarp Europos valstybių Lietuvoje daugiausia piliečių pateisina mokesčių nemokėjimą ir tuo pačiu metu yra vieni labiausiai nepasitikinčių policija bei teisės sistema.