Pranešimų kanalai Lietuvoje

Tik ketvirdalis viešojo sektoriaus įstaigų nurodo, kaip saugomi pranešančių apie galimą korupciją duomenys, ir tik pusė informuoja, kas jų įstaigose gauna ir tvarko tokius pranešimus. Trečdalis ragina pranešti ir savo darbuotojus, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta 96 valstybės įstaigų ir savivaldybių tinklapiuose pateiktos informacijos analizė.

Išsamiausiai apie pranešimų būdus informuoja savivaldybės (vidurkis – 50 proc. iš 100 galimų) ir teisėsaugos institucijos bei teismai (43 proc. iš 100 galimų).

Tarp savivaldybių geriausiai pasirodė Joniškio raj., Rietavo, Druskininkų, Pasvalio raj., Klaipėdos raj. savivaldybės, surinkusios maksimalų balų skaičių. Tuo metu Kauno raj., Prienų raj., Vilniaus raj. ir Zarasų raj. savivaldybės gavo 0 balų.

Iš ministerijų ir Vyriausybei pavaldžių įstaigų vertinime nė viena nesurinko maksimalių 100 proc. Vertinant teisėsaugos institucijas geriausiai pasirodė Muitinė (100 proc.), prasčiausiai – LR Konstitucinis teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas (po 0 proc.).

„Lietuvoje įstatymai vis dar neužtikrina tinkamos pranešėjų apsaugos, todėl skatinantys pranešti apie jų institucijose pastebėtus galimus korupcijos atvejus turi dvigubą atsakomybę. Taigi kviečiu įstaigų atstovus, nuoširdžiai siekiančius gyventojų įsitraukimo, išsamiau pasakoti, kaip veikia jų pranešimų kanalai. Kitaip vargu, ar žmonės pasitikės ir naudosis pranešimų linijomis, nesuprasdami, kaip jų informacija saugoma, kaip vykdomi tyrimai“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Tyrimo metu buvo peržiūrėtos 96 institucijų interneto svetainės, jose ieškota: 1) kaip institucijos informuoja apie būdus, kuriais galima pranešti apie galimus korupcijos atvejus, 2) ar jų darbuotojai raginami patys pranešti apie pastebėtus pažeidimus, 3) jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą  – 4)  ar yra nurodyta, kas gauna ir tvarko pranešimus, 5) ar aiškiai nurodoma, koks yra kanalo pobūdis – konfidencialus ar anoniminis, 6) ar skelbiama, kaip bus saugomi pranešėjo duomenys, 7) ar pranešėjantys asmenys yra informuojami, kaip (ir ar) jiems teikiamas grįžtamasis ryšys, jei taip – 8) ar yra nurodytas laikas, per kurį bus teikiamas grįžtamasis ryšys.

Už kiekvieną atsakymą „Taip“ buvo skiriamas 1 balas. Maksimali balų suma – 8.

Analizei atrinktos ministerijos, savivaldybės ir su gyventojų aptarnavimu bei informavimu susijusios valstybinės ir teisėsaugos institucijos, teismai. Atlikus interneto svetainių analizę, rezultatai buvo siunčiami visoms tirtoms institucijoms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą.

Visą tyrimą galite peržiūrėti čia , tyrimo duomenis rasite čia.

Atlikto tyrimo pagrindu TILS paruošė šešias rekomendacijas:

1. Aiškiai nurodyti, kur ir kaip galima pranešti apie jose pastebėtus galimus korupcijos atvejus.

2. Viešinti aiškią institucijos vadovų poziciją, jog yra skatinami darbuotojų pranešimai apie pastebėtus galimus korupcijos ar kitokių pažeidimų atvejus.Tokia pozicija turėtų būti primenama per įvairius mokymus ir tapti institucijos kultūros dalimi.

3. Jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą – aiškiai nurodyti, kas yra atsakingas už šio kanalo priežiūrą, kas gauna ir tvarko jais gautą informaciją, kad pranešantys asmenys žinotų, ar jų pranešimo nesvarstys asmenys, apie kuriuos ir norima pranešti, žinotų, kad gali pasikliauti pranešimo kanalu.

4. Jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą – aiškiai nurodyti bei paaiškinti šio kanalo pobūdį, išaiškinant, ar asmuo gali pranešti anonimiškai, ko gali tikėtis kiekvienu konkrečiu atveju ir kuo skiriasi skirtingi pranešimų būdai tais atvejais, kai institucija priima pranešimus skirtingais pranešimų kanalais.

5. Jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą – aiškiai pateikti informaciją apie tai, kaip bus saugoma informacija, susijusi su pranešimo autoryste. Tam, kad pranešantys asmenys pasitikėtų pranešimų kanalais, jie turi aiškiai suvokti, kad jų asmens duomenys bus saugomi, kad apie tai, jog jie pranešė, nesužinos netinkami asmenys.

6. Jei institucija turi atskirą pranešimų kanalą – nurodyti, ar pranešėjams bus teikiamas grįžtamasis ryšys ir kokiu būdu jis bus teikiamas. Gaunami pranešimai apie galimus korupcijos atvejus turi būti tiriami laiku ir atsižvelgiant į institucijos nustatytas procedūras, o pranešantys asmenys visais atvejais turi aiškiai suvokti, ar gali tikėtis, kad jie bus informuoti apie tyrimo rezultatus ar eigą.