Anot Reuters, korumpuotų Rusijos valdininkų akiplėšiškumas tapo toks nepakenčiamas, kad dalis tarptautinių Vakarų kompanijų atstovų svarsto galimybę trauktis. Nevyriausybinės su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Rusijoje paimami kyšiai sudaro apie 300 milijardų dolerių per metus. Pagal Korupcijos suvokimo indeksą (KSI) Rusija yra 146 vietoje tarp 180 valstybių. Jos KSI yra 2.2, kai 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę.
Nevyriausybinės organizacijos “TRACE International” vadovė Alexandra Wrage, viešėdama Maskvoje praėjusią savaitę, kur vedė seminarą maždaug šimtui verslininkų, rekomenduoja Vakarų verslininkams apsvarstyti, ar tikrai verta plėtoti verslą Rusijoje: „Mūsų kompanijos bijo JAV Teisingumo departamento arba Didžiosios Britanijos Stambaus masto sukčiavimo tyrimų tarnybos persekiojimo. Jos grumiasi dėl galimybės verslą plėtoti sąžiningai, tikrai dėl to kovoja, bet jau daugiau negu viena kompanija užsimena apie pasitraukimą.“
Pasak Sergejaus Muravjovo, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, korupcijos lygis šalyje gali tapti rimta kliūtimi tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui. Klausimas, ar tai supranta valdžios atstovai. „Praėjusiais metais vienam Lietuvos gyventojui atiteko beveik triskart mažiau užsienio investicijų negu kaimyninėje Estijoje. Investavimo aplinka priklauso ne vien nuo šalies mokesčių politikos. Korupcijos lygis šalyje irgi yra svarbus veiksnys, leidžiantis Vakarų bendrovėms apsispręsti, ar verta investuoti į šalies rinką“, – pastebi TILS vadovas.
Estijos 2009 metų korupcijos suvokimo indeksas yra 6.6. Ji užima 27-ją vietą tarp 180 valstybių. Lietuvos KSI 2009 metų pakilo iki 4.9, bet taip ir neperkopė 5.0 slenksčio, kuris reiškia, kad šalis sugeba kontroliuoti korupciją.
„Turime suvokti, kad Vakarų bendrovės nebegali elgtis lygiai taip pat, kaip devyniasdešimtųjų pradžioje, kai jos tik žengė į Rytų rinkas. Dabar užsienio verslininkai negali mokėti kyšių ar „palengvinimo“ mokesčių, nesibaimindami dėl baudžiamojo persekiojimo savo šalyje. Vakarų valstybės priima vis griežtesnius nacionalinius įstatymus, o korumpuotos bendrovės vis dažniau sulaukia nuobaudų. Rizikos prasme, Vakarų investuotojams gali tiesiog neapsimokėti eiti į mažą rinką, kurioje yra didelė korupcijos grėsmė, nes net nedidelis korupcijos skandalas Lietuvoje gali sukelti pasaulinį atgarsį ir sugadinti bendrovės reputaciją. O dabar vakariečiai atvirai kalba apie tai, kad norint plėtoti verslą Lietuvoje be pažinčių ir kyšių vargu ar išsisuksi“, – sako Muravjovas.
Ūkio ministerija skelbia sieksianti, kad iki 2015 m. į Lietuvą ateitų dvigubai daugiau tiesioginių užsienio investicijų nei šiuo metu ir sudarytų 5220 eurų (18 tūkst. Lt) vienam gyventojui.