Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas leido valstybės tarnautojams mažiau galvoti apie savo privačius interesus. Dabar jei tarnautojas pateikė savo deklaraciją, o jau kitą dieną atsiranda naujų interesų dėl naujų sandorių, tai jų nebereikia atskleisti visuomenei, jei nepakliūni į situaciją, kur tai tampa svarbu. Šis teismo sprendimas tarnautojams suteikia daugiau privatumo ir sutaupo jų laiko. Tačiau, mano manymu, jis slopina jautrumą galimiems interesų konfliktams ir sumenkina visuomenės galimybes kontroliuoti savo tarnus.
Turbūt retas pareigūnas nesidžiaugs, kad nebereikia deklaruoti kokios poilsinės kelionės į Turkiją. Tačiau pažvelkime į naująją tvarką iš piliečių pusės. O kas jei tas tarnautojas po kokio pusmečio bus paskirtas viešųjų pirkimų komisijos nariu ir turės atrinkti geriausią pasiūlymą dėl savo kolegų išvykos į konferenciją Stambule? Ir kas jei jis imasi nagrinėti pasiūlymą, kurį pateikia jam taip patikusių atostogų Turkijoje organizatorius, dabar žadantis nuolaidą kelionei ir kitąmet?
Ir taip seminaruose apie tarnybinę etiką daugelis mūsų tarnautojų tvirtina, kad jie esą „neturi jokių privačių interesų“. Teismui sumažinus deklaravimo naštą tarnautojai interesų konfliktų prevencijai paprasčiausiai skirs mažiau dėmesio. O mes pasklaidę jų pustuštes deklaracijas internete irgi nesuprasime, kurios situacijos jiems rizikingos, o kurios – ne.
Ar įsivaizduojate, kokios gali būti keistos aplinkybės, kada gali kilti interesų konfliktai? Pavyzdžiui, prieš kelis šimtus metų japonų feodalas įsakė savo vasalui nužudyti vieną asmenį. Samurajus susekė pasmerktąjį Kiote, vienoje smuklėje, kur šis linksminosi. Slėpdamasis užeigos kampe jis laukia nakties, kad liktų mažiau liudininkų. Galiausiai išsitraukia kardą ir žengia artyn. Suvokdamas, kas jo laukia, pasmerktasis atsikrenkščia ir spjauna samurajui į veidą. Apspjautasis sustingsta vietoje. Po kelių akimirkų jis paslepia ginklą ir greitai dingsta tamsoje. Kas įvyko? Nuosprendžio vykdytojas susivokė patekęs į interesų konfliktą: spjūvis jį įsiutino. Kario etika draudžia derinti užduoties vykdymą ir asmeninį malonumą kerštaujant. Darbą jis pavedė atlikti kitam ir nuosprendis vis vien buvo įvykdytas.
Prieš kelerius metus Vilniaus teisėjas Gintaras Seikalis pasielgė panašiai. Nagrinėdamas Seimo nario ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo laikraščiui teisėjas suprato, kad nemėgsta politikų. Bylos nutartyje jis prisipažįsta, jog jį erzina „valdantieji, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantys”. Tai atskleidęs teisėjas nusišalina nuo bylos nagrinėjimo. Galime diskutuoti, ar jis nepasikarščiavo rinkdamas žodžius, – tačiau sprendimas nusišalinti yra aukso vertės. Negali teisti žmogaus, kurio nemėgsti. Arba myli.
Dirbdamas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje stebėjau, kaip komisijos narys teisės profesorius Vytautas Andriulis nusišalino nuo vieno tarnautojo bylos nagrinėjimo paaiškindamas, kad tas klientas yra… jo kaimynas. Vienas geriausių tarnybinės etikos žinovų atsisakė oficialiai įvertinti elgesį žmogaus, su kuriuo nepalaikė jokių ypatingų ryšių. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad privatus interesas puoselėti kaimyniškus santykius sutrukdys jo, kaip Komisijos nario, nešališkumui.
Kaip matote iš čia pateiktų pavyzdžių, interesų konfliktų situacijos dažnai yra netikėtos ir apnuoginančios pareigūną. Tad kaip išlavinti tarnautojų pasirengimą nusišalinti nuo amoralių sprendimų, jei ne prevenciškai raginant juos nuolat tikslinti savo privačių interesų deklaraciją bei pratintis atvirauti? Suvokimas, kad visuomenė irgi gali internete rasti žinių apie tavo moralines skolas, padeda išdrįsti priimti nepatogų vyresnybei sprendimą. Mano galva, mūsų aptariamas teismo leidimas tarnautojams nuolat nebetikslinti savo deklaracijų, – belaukiant tik tų „ypatingųjų aplinkybių“, – slopins ir taip ne ypač išlavintą visuomenės budrumą interesų konfliktams.
Juolab kad mūsų tarnautojus politikai beveik kasdien moko, kaip reikia ignoruoti interesų konfliktus. Naujausia interesų konflikto ignoravimo pamoka – iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės. Ji siūlo iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnius dėl įžeidimo ir nepagarbos teismui, o už šmeižtą numatyti tik baudą. Jos pasiūlymo aplinkybės yra tokios, kad jos lyderį Viktorą Uspaskichą bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtent už teismo įžeidimą. Grynų gryniausias interesų konfliktas.
Šaltinis: R. Juozapavičius: LVAT leidžia tarnautojams mažiau galvoti apie interesų konfliktus
Rytis Juozapavičius 2004-2008 buvo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas