Lietuvoje reikėtų sistemos, kuri fiksuotų visų interesų grupių indėlį į sprendimų priėmimą, bet, kita vertus, neapsunkintų jų įsitraukimo, rugsėjo mėnesio žurnale „IQ“ sakė Rūta Mrazauskaitė. Pasak jos, visas interesų grupes reikia traktuoti vienodai, kad nebūtų skirtingai interpretuojama, kas yra lobistinė veikla.
„Dabar lobizmu numatoma laikyti tik tokį poveikį, kuriuo siekiama, kad „būtų priimami ar nepriimami teisės aktai“. Taigi išsisukti nuo prievolių vežėjų asociacijai gali padėti tvirtinimas, esą per pietus su viceministru „tik pasikalbėta apie prastą sektoriaus situaciją“. O maldos pusryčiai su katalikų dvasininkais Seime galėtų būti traktuojami kaip neverti visuomenės dėmesio, nes juose aptariami „tik sielovados reikalai“. „Dėti visas su atskaitingesne teisėkūra susijusias viltis į Lobistinės veiklos įstatymą yra naivu“, – kalbėjo R. Mrazauskaitė. Pasak jos, reikia peržiūrėti ir keletą kitų teisės aktų, taip pat politikų etikos kodeksą, kad ne tik interesų grupės, bet ir patys politikai bei valdininkai būtų įpareigoti skaidrinti politikos formavimą. Be jų lobizmo tango nešokamas.
Visą straipsnį skaitykite rugsėjo mėnesio „IQ. The Economist“