„Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2009 m. tyrime Lietuvai skyrė 4,9 balus ir 52 vietą 180 šalių lentelėje. TI KSI yra vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją, įvertinant padėtį vienu skaičiumi, kai 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę.
Lietuva ir vėl priartėjo prie 5 balų barjero, nuo kurio šalis yra laikoma pajėgi kontroliuoti korupciją. 2008 Lietuvos KSI buvo 4,6 balo, o 2007 metais – 4,8 balo. Pagal KSI nuolatos naudojamų šaltinių duomenis, Lietuva kartu su Bangladešu, Baltarusija, Gvatemala, Moldova, Juodkalnija, Lenkija, Sirija ir Tonga yra viena iš devynių valstybių, kurios nuo 2008 metų padarė didžiausią pažangą. 2009 metais KSI sąraše pirmauja Naujoji Zelandija (9,4), Danija (9,3) ir Singapūras (9,2), paskutiniai sąraše yra Mianmaras (1,4), Afganistanas (1,3) ir Somalis (1,1).
Atsižvelgiant į Vakarų ekspertų vertinimus, galima atsargiai teigti, kad Lietuvos antikorupcinė situacija kiek pagerėjo. 2009 metų pirmojo pusmečio valdžios padaryti žingsniai viešumo ir skaidrumo link, pvz. viešųjų pirkimų skaidrinimo iniciatyvos ir Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų viešinimas, yra teigiami postūmiai. Tačiau džiaugtis esminiais pokyčiais kol kas per anksti, nes Lietuvos KSI iš esmės grįžo į 2007 metų lygį ir neperkopė 5,0 balų slenksčio. Apie teigiamas tendencijas bus galima kalbėti, kai Lietuva rodys pastovią pažangą antikorupcinėje srityje.
Šiuo metu nėra aišku, ar valdžia yra pasiruošusi kryptingai įgyvendinti jos programoje numatytą antikorupcinę politiką. Vėluoja Kovos su korupcija programos įgyvendinimas, vis dar nėra nacionalinės viešųjų pirkimų strategijos, sistemingo kaštų ir naudos analizių viešajame sektoriuje taikymo. Taip pat būtina tobulinti naujai priimtą viešųjų pirkimų įstatymą bei priimti pranešėjų apsaugos įstatymą, leidžiantį piliečiams saugiai pranešinėti apie galimus korupcijos atvejus.
Kyšininkavimas išlieka opia Lietuvos visuomenės problema. „Transparency International“ 2009 metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad jie ar jų šeimos nariai yra davę kyšį per pastaruosius dvylika mėnesių. Tai yra didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų ES šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje. TILS 2008 metų „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, nuo 2002 metų gyventojų, manančių, kad kyšis padėtų išspręsti problemas, skaičius pastoviai didėja, o verslininkų – nesikeičia. Lyginant paskutinių penkių „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ rezultatus, vis daugiau gyventojų teigia esą pasiruošę duoti kyšį, nors taip teigiančių verslininkų skaičius pastoviai mažėja.
Kita Lietuvoje paplitusi korupcijos forma – nepotizmas, t.y. bičiulių ir giminių protegavimas. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė tarnautojų (54 proc.) teigė, kad nepotizmo atvejų pasitaiko jų aplinkoje, o beveik dešimtadalis tarnautojų (8 proc.) pripažino, kad tai yra plačiai paplitęs reiškinys jų institucijoje.
„Transparency International“ nustato Korupcijos suvokimo indeksą pagal dvejų metų laikotarpio įvairius šaltinius. KSI 2009 apima 2008 ir 2009 metų tyrimus. KSI 2009 apskaičiuotas remiantis 13 šaltinių, kuriuos sukūrė 10 nepriklausomų institucijų. Šaltiniai matuoja korupcijos mastą (dažnį ir/ar kyšių dydį) viešajame ir politikos sektoriuose ir suskirsto šalis pagal rangą. Tų šaltinių, kurie yra ekspertų vertinimai, imti tik patys naujausi duomenys, kurie yra nuolat peržiūrimi kitų ekspertų ir mažai keičiasi metai iš metų.
Korupcijos padėties vertinimus pateikia tiek vertinamose šalyse, tiek svetur gyvenantys ekspertai. KSI 2009 ekspertinis vertinimas yra iš šių šaltinių: Asian Development Bank, African Development Bank, Bertelsmann Transformation Index, Country Policy and Institutional Assessment, Economist Intelligence Unit, Freedom House, ir Global Insight. Papildomi šaltiniai yra vietos verslo lyderių pateikti savo šalies vertinimai, kas KSI 2009 sudaro IMD (Institute for Management Development), Political and Economic Risk Consultancy ir World Economic Forum. Įvairūs duomenys yra standartizuojami ir lyginami, nustatant kiekvienos šalies indeksą.
Nustatant Lietuvos KSI 2009, remtasi aštuoniais šaltiniais: 1. Bertelsmann Foundation. Bertelsmann Transformation Index. 2010 (Vertinimus atliko ekspertai ir korespondentai organizacijos viduje ir išorėje), 2. Economist Intelligence Unit. Country Risk Service and Country Forecast. 2009 (Vertinimus atliko ekspertai), 3. Freedom House. Nations in Transit 2009 (Vertinimus atliko ekspertai, gyvenantys tiriamoje šalyje arba iš jos kilę), 4. IMD International, Switzerland, World Competitiveness Center. IMD World Competitiveness Yearbook 2008 (Vertinimus atliko vietos ir tarptautinių verslo kompanijų aukščiausios ir vidutinės grandies vadovai), 5. IMD International, Switzerland, World Competitiveness Center. IMD World Competitiveness Yearbook 2009 (Vertinimus atliko vietos ir tarptautinių verslo kompanijų aukščiausios ir vidutinės grandies vadovai), 6. World Economic Forum. Global Competitiveness Report 2008 (Vietos ir tarptautinių verslo kompanijų patyrę verslo lyderiai), 7. World Economic Forum. Global Competitiveness Report 2009 (Vertinimus atliko patyrę vietos ir tarptautinių verslo kompanijų verslo lyderiai), 8. Global Insight, anksčiau žinomas kaip World Markets Research Centre. Country Risk Ratings 2009 (Vertinimus atliko patyrę vietos ir tarptautinių verslo kompanijų verslo lyderiai).
Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, TILS vadovas, tel.: +370 689 97579, +370 5 212 16 87; sergejus@transparency.lt ; transparency.lt.
Metodologiniai paaiškinimai: Juanita Riano, „Transparency International“ Programme on Measuring Corruption, tel: +49-30-343820-417, jriano@transparency.org.
Daugiau apie TI KSI 2009