Visa viešoji valdymo sistema yra milžinas molinėmis kojomis, sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas. Jis viliasi, kad Lietuva turės noro ir supratimo, kad išjudintų tą sustabarėjusią sistemą. Tokios S. Muravjovo mintys nuskambėjo antradienį surengtame viešųjų pirkimų (VP) skaidrumui skirtame seminare.
Pasak TILS vadovo, korupcijos suvokimo indeksas pas mus nesikeičia jau daugybę metų. „Nuo 2000 m. jis yra beveik toks pats. Kiek metų situacija gali nesikeisti? Negalime gi mes metų metais vardinti problemas ir nieko nedaryti. Atėjo naujoji valdžia ir gan greitai ji turės parodyti rezultatus.“
Lietuvoje 2005 m. ir 2008 m. buvo atlikti du viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimai.
Vėlesnis tyrimas parodė, kad per trejus metus niekas nepasikeitė – valstybės pinigai švaistomi ir toliau.
Pusė Lietuvos biudžeto – 13,8 mlrd. Lt – prasisuka per šiuos pirkimus. Dalis tų pinigų panaudojama neskaidriai.
Beveik pusė verslininkų (48 proc.) teigė nedalyvavę viešųjų pirkimų konkurse, nes laimėtojas buvo žinomas iš anksto. Didžioji jų dalis kalba apie „atkatus“, apie tai, kad kažkam į kišenę nubyra nuo 3 iki 10 proc. visos viešųjų pirkimų sandorio sumos.
„Vadinasi, kalbame apie kelias dešimtis ar kelis šimtus milijonų litų. Tai daugybė prarastų pinigų, nors Lietuvoje nesutvarkyti šaligatviai, duobėti keliai, žmonės gauna mažas pensijas ir neturi iš ko gyventi“, – kalbėjo S. Muravjovas.
„Apie ką mes kalbame? Apie mūsų visų pinigus. Mes negauname geriausio, ką galima pasiūlyti, – geriausios paslaugos, geriausio produkto. Vykdant viešuosius pirkimus labai retai taikomas ekonominio naudingumo kriterijus. Dažniausiai renkamasi pagal pigiausią pasiūlymo kainą.Trūksta aiškaus supratimo, kodėl tie pirkimai yra vykdomi. Juk čia ne „paukščiuką“ uždėti, o prekę ar paslaugą, kuri geriausiai tarnautų valstybei, nupirkti“, – teigė TILS vadovas.
Minėto tyrimo rezultatai šokiruojantys. 37 proc. apklaustų verslininkų nurodo korupciją ar neskaidrumą kaip problemas, su kuriomis susiduria dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose.
36 proc. apklaustųjų kaip didžiausią problemą įvardija didelį dokumentacijos kiekį, biurokratizmą, dideles laiko sąnaudas bei didelius formalumus.
45 proc. verslo atstovų pažymėjo, kad politikai netiesiogiai bando daryti įtaką viešųjų pirkimų rezultatams.
18 proc. verslininkų nurodė tiesioginį politikų spaudimą viešųjų pirkimų organizatoriams.
Korupciniai sandoriai, verslininkų nuomone, labiausiai tikėtini rengiant viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, technines specifikacijas, vertinant pasiūlymus ir skelbiant nugalėtoją.
Šį balandį vyriausybė nutarė, kad visos organizacijos privalės skelbti planuojamus arba jau įvykdytus viešuosius pirkimus.
S. Muravjovas teigia, kad reikės tobulinti VP įstatymą, centrinę VP informacinę sistemą. Informacija apie organizacijas, subrangovus turės būti viešai prieinama. Turi būti matoma, kiek pinigų atėjo į vieną ar kitą įmonę, kiek jos išleido pirkimams.
„Šiuo metu mums svarbiausia – aiškiai suvokiamas viešumas, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas suvoktų, kas, ką, kur ir už kiek gauna, kas kiek laimėjo iš valstybinių užsakymų. Juk gauti valstybinį užsakymą yra prestižas, tai rodo savotišką valstybės pasitikėjimą viena ar kita bendrove“, – įsitikinęs S. Muravjovas.
Apie viešumą kalbėjo ir ūkio viceministras Rimantas Žylius. Pasak jo, „yra balti pirkimai, kuriuos žmonės atlieka teisėtai, yra juodi pirkimai, kuriuos blogi žmonės daro juodai, ir yra pilki, kuriuos geri žmonės atlieka nusižengdami reikalavimams“.
„Siekdami teisėtų tikslų, kai kurie žmonės ir organizacijos laviruoja ties neteisėtumo riba“, – dėstė viceministras.
Kaip būtų galima pakeisti situaciją?
„Vienas tikslas – neleisti vykti juodiesiems pirkimams, kitas – sudaryti teisines sąlygas teisėtiems organizacijų lūkesčiams įgyvendinti teisėtai, neversti gerų žmonių daryti juodų darbų, skatinti pasiekti baltais būdais“, – toliau dėstė jis.
Jam antrino ir Ūkio ministerijos užsakymu viešųjų pirkimo sandorių teisinę analizę atlikęs Advokatų bendrijos SMA partneris, advokatas Deividas Soloveičikas. Pasak jo, viešuosius pirkimus vertindamas teisiškai, jis neįžvelgęs daug netvarkos.
„Visos bėdos slypi ten, kas ko nori ir kaip tai supranta. Vieno tikslas organizuoti viešuosius pirkimus, skatinti konkurenciją ir tai daryti skaidriai, o kitas galvoja tik apie savo interesus“, – Alfa.lt sakė advokatas.
Jo teigimu, garsieji „atkatai“ – baudžiamosios atsakomybės reikalas ir tuo turėtų rūpintis uniformuoti pareigūnai.
„Daugybė tikrintojų nėra jokių viešųjų pirkimų organizavę. Gavo antpečius, bet jokio supratimo neturi“, – piktinosi seminaro dalyviai.