Rytis Juozapavičius: Protekcionizmas yra valstybės tarnybos „vėžys“
2005-10-10
Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas Petras Baguška paskelbė, jog ketina siūlyti įstatymo pataisą, kuria siekiama pažaboti klestinti protekcionizmą. Politikas teigia, kad valstybės pareigų dalybos giminaičiams ir partijos kolegoms pasiekė tokį mastą, jog reikia imtis radikalių priemonių. Jis siūlo protekcionizmą kriminalizuoti ir prilyginti tokiems nusikaltimams, kaip, pavyzdžiui, kyšininkavimas. Šią P. Baguškos iniciatyvą paprašėme pakomentuoti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovą Rytį Juozapavičių.
Problema, apie kurią kalba ponas P. Baguška, yra labai didelė. Tyrėme situaciją ir susidarė įspūdis, kad valstybės tarnybos postų dalybą valdžioje esančios partijos paprastai suvokia kaip vieną iš socialinių gėrybių, kuriomis disponuoja. Tikrai nelengva P. Baguškai Seime bus įrodyti, kad toks požiūris nusikalstamas. Ne kartą teko girdėti politikus sakant, jog atsilyginti partijos nariams, aktyviems rėmėjams yra moralus dalykas. Tai esą savotiška socialinė apsauga tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių nesugebėjo įsitvirtinti politiniame gyvenime arba pagalba tiems žmonėms, kuriuos gerai pažįsti. Tačiau dėl giminaičio ar draugo protegavimo į valstybei svarbias pareigas nepateks žmogus, kuris jas galbūt atliktų daug geriau, yra gabesnis.
Kitas labai paplitęs dalykas – daugelis politinių partijų valstybinės tarnybos postus naudoja ne tik kaip artimųjų protegavimo priemonę, bet ir kaip svarbią lėšų partijai rinkimo sistemą. Net yra nusistovėjusi tam tikra neoficiali tvarka, jog kiekvienas aukštas pareigas valstybės tarnyboje einantis pareigūnas moka jį parėmusiai partijai 5 procentus savo atlyginimo. Moka kaip savotišką nuolatinę duoklę. Neseniai buvo toks atvejis, kai
Pastebėjome, jog didžiųjų partijų lyderiai tai priima kaip normalų dalyką. Partijos daugeliu atveju yra suinteresuotos, kad kuo daugiau jų narių būtų gerai atlyginamuose postuose. Turime labai galingą sistemą, kuri užsiima protekcionizmu.
Taigi labai gerai, kad o P. Baguška atkreipė dėmesį į svarbią problemą, net siūlo ją kriminalizuoti. Tai tikrai teisingas, vertybinis pasiūlymas. Tačiau kartu tenka pripažinti, kad jo siūlomas sprendimas yra diskutuotinas. Pavyzdžiui, galima paklausti, kodėl P. Baguška tylėjo anksčiau, kai kai Tėvynės sąjungos atstovas Jurgis Razma siūlė panaikinti egzaminą žodžiu konkurse į valstybės tarnybą. J. Razma siūlė daugeliu pasaulio valstybių pavyzdžiu ir rengti egzaminą tik raštu. Taip pat reikėtų padaryti, kad egzamino rezultatai būtų vieši, kad galima būtų įvertinti, ar sąžiningai rezultatai buvo įvertinti. Toks būdas, mano įsitikinimu, būtų veiksmingesnis, priešinantis protekcionizmui.
Kriminalizavimas gal ir gerai, tačiau tai labai sunkiai realizuojamas dalykas. Nes kyla klausimas, kaip galima nuspręsti, kad vienu ar kitu atveju kandidatai buvo vertinami nesąžiningai?
Gal galima ir dabartinėje situacijoje privaloma tvarka daryti egzamino žodžiu įrašus. Tada, iškilus abejonei, būtų galima juos perklausyti ir nuspręsti, ar vertinimas buvo sąžiningas?
Tikrai geras pasiūlymas. Tai taip pat galėtų būti viena iš svarių galimybių. Tik gal tam reikia kiek daugiau sąnaudų ir energijos, tačiau iš tiesų būtų galima taikyti ir tokį variantą. Pavyzdžiui, visa egzamino medžiaga gali būti saugoma elektroninėje laikmenoje.
Tai iš esmės P. Baguškos iniciatyva sveikintinas dalykas?
Be abejo. Juk visada geriau vėliau nei niekada. Šis Seimo narys prabilo apie labai svarbią problemą. Prisiminkime, kad jis priklauso valdančiajai koalicijai ir, nemanau, jog susilauks vien aplodismentų iš kolegų. Kita vertus, klausimas, kaip veiksmingiausia spręsti išryškintą problemą, manau, lieka atviras. Vertėtų dar kartą apsvarstyti ir J. Razmos siūlytą konkurso į valstybės tarnybą pataisą. Nes įrodyti, kad vienu ar kitu atveju būta protegavimo, nepaprastai sunku.
Kalbino Andrius Navickas