„Daugelis Lietuvos žmonių mano, kad teismai ir teisėsaugos institucijos yra vienos iš labiausiai korumpuotų Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2008 metų TILS atlikto „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenimis, net 50 proc. verslininkų, 49 proc. gyventojų ir 25 proc. valstybės tarnautojų mano, kad teismai yra labiausiai korumpuotos įstaigos šalyje. Maža to, daug žmonių tiesiog nepasitiki teismais ir mano, jog jie dažnai pažeidžia jų teises.
Iš straipsnio “Teisėsaugos žaizdos – visuomenės veidrodis“
Gediminas Cibulskis, „15Min“
Iš 2008 metais Pilietinės visuomenės instituto atlikto tyrimo matyti, kad 34 proc. žmonių tiesiog nepasitiki Lietuvos teismais. Remiantis Žmogaus teisių stebėjimo instituto 2008 metų ataskaita, Lietuvos gyventojai laiko teismus viena iš trijų labiausiai žmogaus teises pažeidžiančių institucijų. Gyventojų nuomone, labiausiai pažeidžiama žmogaus teisė yra teisė į teisingą teismą.
Palyginti su šalimis kaimynėmis, Lietuvos situacija atrodo gana prastai, o gyventojų nuomonė apie teismų korumpuotumą yra artimesnė Rusijos nei Suomijos gyventojų nuomonei. 2008 metų „Transparency International“ pasaulinio barometro duomenimis, 32 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad teismų sistema yra labai korumpuota. Tuo tarpu taip manančių Lenkijoje yra 15 proc., Rusijoje – 36 proc., Ukrainoje – 63 proc., o Suomijoje – tik 2 proc. gyventojų.
Kita vertus, Lietuvos žmonės nemano, kad korupcija yra lietuviams įgimtas reiškinys ar tiesiog sovietmečio palikimas. Anot „Lietuvos korupcijos žemėlapio 2008“, dauguma žmonių tiki, kad korupcija yra prasto demokratinio valdymo stoka ir visuomenės moralės nuosmukio rezultatas, o žmonės įsitraukia į korumpuotus veiksmus, nes nebijo pasekmių, korumpuoti asmenys nesigėdija savo veiksmų, o visuomenė atlaidžiai žiūri į korumpuotus asmenis.
2006 metais Jungtinių Tautų vystymo programos inicijuotoje Lietuvos antikorupcinės teisinės ir institucinės sistemos atitikties apžvalgoje pastebima, kad Lietuvos „teismų sistema yra kritikuojama kaip pernelyg uždara, stokojanti skaidrumo, ypač vidaus drausminių procedūrų ir bylų skirstymo atžvilgiu“. Viena iš konkrečių šios analizės rekomendacijų teismų atžvilgiu buvo tai, kad „bylų skirstymas turėtų būti labiau automatizuotas, skaidresnis ir numatomas“.
Be abejo, vienas iš žingsnių kovoje su korupcija bet kokiam sektoriuje gali būti ir žmonių pasitikėjimo institucijomis atkūrimas. Tai įmanoma tik skatinant žmones įsitraukti į antikorupcinę veiklą bei apsaugojant juos nuo galimo persekiojimo, pranešant apie galimą korupcinę veiklą.