Viešųjų pirkimų skaidrumo situacija Lietuvoje iš esmės nesikeičia jau keletą metų.
2008 metų pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad net 37 procentai šalies verslininkų įvardija korupcijos ir neskaidrumo atvejus, su kuriais jie susiduria dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose. Jų nuomone, korupcija yra labiausiai tikėtina rengiant viešųjų pirkimų kvalifikacinius reikalavimus, technines specifikacijas, vertinant pasiūlymus ir skelbiant nugalėtoją. Be to, daugelis verslininkų teigia, kad net neverta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes laimėtojas yra žinomas iš anksto.
Neskaidriausios viešųjų pirkimų sritys jau keletą metų išlieka tos pačios: statybų, energetikos, susisiekimo ir sveikatos priežiūros.
Dėl korupcijos per viešuosius pirkimus gali būti iššvaistomi milijonai litų. Beveik penktadalis verslininkų teigia girdėję apie taip vadinamuosius „atkatus“ – neoficialų atlygį už jų įmonei palankų sprendimą vykdant viešuosius pirkimus. Jų žiniomis, šie mokėjimai dažniausiai sudaro nuo trijų iki dešimties procentų nuo visos pirkimo sutarties sumos. Galima tik įsivaizduoti, kiek lėšų praranda valstybės biudžetas ir mokesčių mokėtojai, jei vien praeitais metais Lietuvoje viešųjų pirkimų buvo įvykdyta už 13,5 milijardo litų.
Nors dabartinė valdžia tikrai padarė keletą esminių žingsnių skaidrumo link, bet net pagal naująjį įstatymą negalėtumėme sužinoti apie valstybinių įstaigų sudaromas sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir nuomos. Kita vertus, vis dar nėra viešųjų pirkimų strategijos. Nėra aiškaus sprendimo dėl kaštų – naudos analizių taikymo, nėra įmanoma gauti aiškiai sudėliotos informacijos apie viešųjų pirkimų subrangovus.
"Panevėžio balsas"