Esminės permainos – 1:6 Vyriausybės nenaudai
Aušra Lėka, „Veidas“
Per devynis mėnesius Vyriausybė sugebėjo atlikti vos 15 proc. savo programoje šiems metams užsibrėžtų darbų. Iš septynių prioritetų vos ties dviem galima rašyti pliusą ar bent klaustuką.
“Palaukit, reikia pagalvoti”, – ilgam nutyla Laisvosios rinkos instituto direktorė Rūta Vainienė, paprašyta paminėti gerus Vyriausybės darbus verslo srityje. “Smulkmenų lietus, bet fundamentalių reformų, kurios galėtų pagerinti verslo padėtį, nėra net programoje, tad ir tikėtis nelabai ko galima”, – konstatuoja R.Vainienė.
“Visi užsikasę strategijose, o konkrečių,kad ir paprastų, darbų nematyti”, – apgailestauja Pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Šiems metams pasiskirtų darbų per devynis mėnesius nuo Vyriausybės programos patvirtinimo, ekspertų skaičiavimu, Vyriausybei pavyko įveikti apie 15 proc. Sunku patikėti, kad per likusius pusketvirto mėnesio jiems pavyks šturmu paimti kitus Vyriausybės programoje atskiru skyriumi 2008–2009 metams užsibrėžtus planus septyniose prioritetinėse – valstybės valdymo, kovos su korupcija, inovatyvios ekonomikos plėtros, energetikos, švietimo sistemos, sveikatos apsaugos ir socialinės atskirties mažinimo srityse.
Tačiau premjero Andriaus Kubiliaus vis neapleidžia po atostogų jį apėmusi euforija, kad viskas sekasi puikiai, o laikas parodys, jog ši Vyriausybė buvo tobula kovotoja su krize. Suprask, istorijos vingiuose juk buvo nemažai savo amžininkų nepripažintų genijų. Tačiau faktai euforijos neskatina.
Švietimo srityje – reforma, energetikos – judesiai
Pradėkime nuo gerųjų naujienų. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavićius ką žadėjo, tą tesėjo – įveikusi didžiulį pasipriešinimą aukštojo mokslo ir studijų reforma prasidėjo. Galima ginčytis dėl pasirinktos krypties, bet ne dėl reformos būtinybės.
“Biurokratizmo mažinimas, mokyklų savarankiškumo didinimas, viešieji ryšiai – specialus telefono numeris klausimams apie švietimą, daugiau informacijos žiniasklaidoje”, – Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė vardija geras permainas ir bendrojo lavinimo mokyklose. Tačiau švietimo ekspertė pasigenda dėmesio aukštojo mokslo reformos pasekmių bendrojo lavinimo sistemai įvertinimo, pavyzdžiui, kaip reikėtų keisti egzaminų sistemą, pertvarkyti ugdymo turinį. Daug sumaišties kyla dėl mokinio krepšelio panaudojimo, baiminantis, kad savivaldybės panaudos švietimo pinigus kitoms reikmėms.
Kol kas su dideliu avansu dar ne prie gerų, bet jau prie geresnių naujienų galima būtų priskirti energetiką. Baigtos sekti pasakos apie senosios atominės jėgainės darbo pratęsimą, pasirašyti susitarimai dėl elektros tilto į Švediją tiesimo, monopolijoms neleista piktnaudžiauti nustatinėjant energijos kainas. Esti požymių, jog bandoma įgyvendinti premjero svajonę, kad ne energetikai valdytų Vyriausybę, o atvirkščiai.
Tačiau su teigiamu pažymiu energetikoje dar reikia palaukti. Bent jau iki Naujųjų, kai paaiškės, kaip sugebėsime rinkos sąlygomis derėtis dėl elektros kainų uždarius atominę. Antra, kol įsitikinsime, kad kova su “liūtais” – tai ne tik svetimų “berniukų” pakeitimas savais, o tokių požymių skiriant naujus energetikos įmonių vadovus yra. Ir, trećia, kol Lietuva imsis alternatyvių energijos šaltinių plėtros.
Sveikatos apsaugos reforma ir kova su korupcija – tik vizijos
Sveikatos priežiūros pertvarkos ateitis irgi neaiški. O tikroji padėtis – graudi. “šių metų Vartotojų sveikatos indeksas rodo, kad Lietuvos sveikatos sistema vartotojams ir toliau yra viena prastesnių Europoje. Sveikatos sistemoje reikia imtis ryžtingų, bet ne per daug drastiškų veiksmų, nes socialinė žmonių padėtis bei ekonomikos krizės padariniai tiesiogiai atsiliepia sveikatos sistemai”,– atkreipia dėmesį Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė Danguolė Jankauskienė.
Jos manymu, didžiausia šios Vyriausybės sėkmė sveikatos apsaugos srityje – kad sveikatos apsaugos biudžetas sumažintas saikingai, o tai leido krizės akivaizdoje išlaikyti panašų į ankstesnį sveikatos apsaugos paslaugų lygį.
Na, o šios Vyriausybņs antikorupcijos programą lygindamas su jos pirmtakų “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas vadina viena geriausių, tačiau kitas klausimas – kaip ji įgyvendinama. “Valstybinės įstaigos pradėjo teikti informaciją apie viešuosius pirkimus, tačiau iki šiol nėra aiškaus sprendimo dėl sąnaudų ir naudos analizių panaudojimo, o centriniame viešųjų pirkimų tinklalapyje vis dar neįmanoma gauti aiškiai sudėliotos informacijos apie stambiausius valstybės tiekėjus ir jų subrangovus”, – vardija ekspertas.
Jis teigia, kad kai didinami mokesčiai ir mažėja algos, įmonės dažniau linkę slėpti mokesčius, tačiau pinigų kontrolės įstaigų pajėgumams didinti nėra, o visuomenė nėra labai aktyvi, nes nėra nei tinkamo priėjimo prie informacijos, nei pranešėjų apsaugos įstatymo.
Tačiau yra ir efektyvesnis ginklas: kaip teigia nepriklausoma patarėja investicijų ir finansų klausimais Skirmantė Naglytė, sumažinus mokesčius nereikėtų tiek investuoti į specialiųjų tarnybų kovą su šešėline ekonomika.
Valstybės valdymo reforma – biurokratų pinklėse
Kol kas desperatiška atrodo ir kova su biurokratizmu. Taip, jau šią savaitę reformuojama Vyriausybės kanceliarija, žadama Ūkio ministerijos valdymo revoliucija. Tačiau Saulėlydžio komisijos veikla kol kas primena nekoordinuotą blaškymąsi bandant kažką prie kažko prijungti. “Siūlėme diegti nuosaikų vadybos modelį, reformuoti darbo užmokestį, veiklos rezultatų vertinimą, įvesti kompetencijų vadybą, aukštesniąją valstybės tarnybą, bet tokių pokyčių nematau. Pokyčiai tik planuojami ir jie neesminiai”, – apgailestauja Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas Vitalis Nakrošis.
Vyriausybė visiškai susikompromitavo ir manipuliuodama valdininkų skaičiais. Neatrodo, kad bus imtasi kovoti su viena dažniausių korupcijos apraiškų mūsų valstybės tarnyboje – nepotizmu (bičiulių ir giminių protegavimu). Greićiau atvirkščiai: ministerijos farširuojamos “specialistais” su, pavyzdžiui, tokia oficialia biografija: “Klaipėdos universitete su bendraminčiais leido studentų laikraštį “Kukutis”. Baigti pavyko Vilniaus universitetą, kuriame po vienuolikos metų pažintinių klajonių per specialybes jam buvo suteiktas filologijos bakalauro laipsnis”.
Verslas neturi už ką valdžios girti
O pabaigoje – liūdniausios naujienos. Vyriausybės žadėtos inovatyvios ekonomikos pėdsakų gyvenime nė su žiburiu nerasi, o socialinė atskirtis tik didėja. “Suplanuoti ne patys blogiausi dalykai, tačiau ar nors vienas verslininkas Lietuvoje gali pasakyti, kad ši Vyriausybė palengvino sąlygas? Nejusti ir žadėto investicijų skatinimo.
“Barclays” banko biuro perkėlimas į Lietuvą – greičiau reklama nei investicija. Mokslo ir verslo slėniai popieriuje turėtų veiklą pradėti lapkritį, vadinasi, iš tikrųjų jie atsiras apie 2012-uosius, kai ekonomika jau bus atsigavusi, o į rinką metami pinigai tik skatins infliaciją. Vyriausybņ pažadėjo šiemet pertvarkyti veikiančius industrinius parkus, tačiau neteko girdėti, kad nors vienas toks Lietuvoje būtų”, – Vyriausybės šių metų darbų sąrašą peržvelgia Pramonininkų konfederacijos atstovas S.Besagirskas.
Laisvosios rinkos instituto direktorė R.Vainienė perpasakoja verslininkų įspūdį, kad net Kazachstane palankesnė mokesčių aplinka užsiimti verslu nei Lietuvoje. “Verslo skatinimo planas net negalėjo pagerinti verslo sąlygų, nes didžioji jo priemonių dalis susijusi su valdišku finansavimu, o biudžetas skylėtas. Gera plano dalis buvo dėl biurokratinių suvaržymų mažinimo, tačiau įgyvendinti siūlymai – neatitinkantys situacijos, per smulkūs, kad galėtų pagerinti padėtį iš esmės. O kai kurie kiti krito nelygioje kovoje su biurokratų ir politikų pasipriešinimu, pavyzdžiui, teritorijų planavimo įstatymų pakeitimai Seimo komitetuose taip mutavo, kad iš jų nieko neliko”, – pasakoja R.Vainienė.
Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad Vyriausybė susikoncentravo į viešųjų finansų balansavimą, o verslo skatinimo srityje padaryta nedaug, nors be to neįmanoma gauti planuotų biudžeto pajamų.
Na, o socialinėje srityje priimti tik tie sprendimai, kuriuos padiktavo sunkmetis, – karpomos socialinės išmokos, griežtinamos jų skyrimo sąlygos. “Ilgesnės perspektyvos strateginių socialinių sprendimų kol kas nematyti”, – konstatuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas, buvęs socialinės apsaugos ministras Teodoras Medaiskis.
Jo manymu, Vyriausybės deklaruojamas šių metų prioritetas – mažinti socialinę atskirtį – sunkmečiu sunkiai įmanomas. “Vyriausybei reikėtų sutelkti pastangas į tai, kad atskirtis bent jau pernelyg nedidėtų. šiame kontekste dažnai orientuojamasi į mažiausias pajamas gaunančių, skurstančiųjų gelbėjimą. Tačiau ne mažiau, o gal dar svarbiau imtis prevencinių veiksmų, kad skurstančiais netaptų viduriniam sluoksniui priklausantys žmonės. Todėl norėtųsi matyti daugiau ir energingesnių užimtumo politikos veiksmų”, – atkreipia dėmesį T.Medaiskis.
“Veido” kalbinti ekspertai pabrėžia, kad Vyriausybei jau laikas ne fantazuoti, ką reikėtų daryti, o daryti, ir to, ko siekiama, netraktuoti kaip esama.