TILS kartu su antikorupcinės koalicijos partneriais dalyvauja diskusijoje Seime „Etikos kodeksas – tiltas tarp politikų ir visuomenės?“

Interneto svetainės skelbia ELTA pranešimą apie šią diskusiją:

Seime jau ketverius metus rengiamą Politikų elgesio kodeksą kritikuoja tiek parlamentarai, tiek teisininkai – esą nemažai jo reikalavimų yra pernelyg smulkmeniški ir nelogiški. Patys politikai abejoja ne tik tuo, ar galėtų laikytis siūlomų nuostatų, bet ir tuo, ar apskritai Seime būtų priimta dabartinė kodekso redakcija.

Penktadienį Seime surengtoje konferencijoje „Etikos kodeksas – tiltas tarp politikų ir visuomenės?“ parlamento ir įvairių organizacijų atstovai diskutavo apie politikų elgesį ir jo reglamentavimą.

Kodekse – nerealūs reikalavimai?

Bene aštriausiai rengiamą kodekso projektą kritikavo „Transparency International“ atstovas, Teisės instituto ekspertas Petras Ragauskas. Pasak jo, dauguma projekto nuostatų skamba dviprasmiškai ir negali būti įgyvendinamos. Teisininkas pasiūlė palikti dabartinę politikų elgesio kontrolės sistemą, kuri esą veikia tinkamai.

„Nereikia nerealių reikalavimų, kurie nepriklauso nuo žmogaus valios. Pavyzdžiui, reikalavimas gerbti kolegas, vadovus, visuomenę. Ką jis reiškia? Kaip aš galiu gerbti žmogų, kurį laikau sukčiumi ar vagimi? Atsiribodamas nuo šių žodžių norėčiau paklausti – kaip galiu gerbti poną Vytautą Šustauską (buvusį Seimo narį)? Mano elgesys gali būti toks, kad neparodysiu savo nuomonės apie jį, bet pagarbos nejausiu“, – kalbėjo teisininkas.

Anot P. Ragausko, politikui neįmanoma neturėti išankstinės nuostatos dėl kandidatų į tam tikras pareigas arba jų nediskriminuoti dėl įsitikinimų. Tačiau pagal projekto nuostatas parlamentarai negalėtų atsisakyti balsuoti už kandidatą į vaiko teisių apsaugos kontrolierius, kuris pateisina vaikų auklėjimą diržu, net jei pats tai smerkia.

Projektas numato, kad parlamentarai turėtų informuoti besidominčius asmenis apie priimtus sprendimus. „Aš vienas galėčiau sužlugdyti Seimo darbą – dėl kiekvieno balsavimo galėčiau teikti klausimus, o jūs turėsite atsakyti, priešingu atveju būtumėte svarstomas Etikos ir procedūrų komisijoje“, – diskusijoje dalyvavusius Seimo narius įspėjo teisininkas.

Kaip teigiama kodekso projekte, politikai negali naudoti psichinės prievartos priemonių. Anot finansų ministro Algirdo Butkevičiaus elgesys, kai jis pareiškė atsistatydinsiąs, jei valdančiosios koalicijos partneriai nepritars jo siūlymams dėl mokesčių reformos, traktuotinas kaip psichologinis spaudimas.

Kalbos apie seksualinį priekabiavimą

P. Ragauską nustebino ir projekte įrašytas reikalavimas politikams nepriekabiauti seksualiai. Apie tokią baudžiamąją veiką kalbama Baudžiamajame kodekse. Šiame teisės akte numatyta ir atsakomybė už prievartinius lytinius santykius, tačiau Politikų elgesio kodekso projekte to nėra. „Vadinasi, politikai galėtų priversti moterį lytiškai santykiauti? Arba kodėl nėra draudimo vaikščioti pas prostitutes?“ – stebėjosi teisininkas.

Kodekso projekte numatyta, kad politikai – prezidentas, ministrai, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai – turi laikytis septynių principų: sąžiningumo ir dorumo, skaidrumo ir viešumo, teisėtumo, pagarbos įstatymams ir žmogaus teisėms, teisingumo, objektyvumo ir nediskriminavimo, atsakomybės ir atskaitomybės, tinkamai atlikti pareigas ir tarnauti gyventojų teisėtiems interesams.

Projekto autoriai yra detaliai išaiškinę, ką reiškia šie principai. Pavyzdžiui, nurodyta, kad politikai privalo elgtis sąžiningai, neįžeidinėti, nesiplūsti, nenaudoti smurto, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti narkotinių ar toksinių medžiagų, nesirodyti viešai „per daug“ išgėrę, pripažinti savo klaidas.

Už kodekso nuostatų pažeidimus siūloma taikyti kelių rūšių nuobaudas: rašytinį įspėjimą, piniginę baudą nuo 5 iki 16 minimalių gyvenimo lygių (625-2000 litų), įpareigoti išklausyti paskaitų etikos klausimais kursą, inicijuoti apkaltą arba nušalinimo nuo pareigų procedūrą.

A.Paulausko teigimu, apkalta neturi tapti Damoklo kardu

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius ir kai kurie kiti kodekso projektą tobulinančios darbo grupės nariai pasiūlė atsisakyti finansinių nuobaudų, nes esą moralės už pinigus neįmanoma nupirkti. Tačiau už itin grubius elgesio reikalavimų pažeidimus A. Monkevičius siūlo politikams inicijuoti apkaltą.

Seimo pirmininko Artūro Paulausko manymu, apkalta turėtų būti „paskutinis variantas“, o „ne vėzdas ties kiekvienu – kad jei tik pažeisi, tau bumpt per galvą ir neliksi Seimo nariu“. Anot parlamento vadovo, apkalta gąsdinami Seimo nariai vargu ar noriai balsuos už kodekso projektą.

„Jei žmogus visiškai nesiskaito su jokiomis dorovės normomis, elgiasi iššaukiančiai, gal ir galima tai svarstyti. Bet jei mes tik pradedame kalbėti apie apkaltas ir pašalinimą iš Seimo, tuoj pat parlamentarų galvose įsijungia stabdymo mechanizmas – geriau tuomet kodekso visai nepriimti“, – žurnalistams teigė A. Paulauskas.

Be to, jo įsitikinimu, reikėtų atsisakyti ir minėtų nuostatų, kurias kai kurie ekspertai įvertino kaip nelogiškas, pavyzdžiui, reikalavimo nepiktnaudžiauti alkoholiu. „Jei nori reikalą sužlugdyti, pradėk taip smulkmeniškai viską reglamentuoti, ir tikrai niekas jo nepriims. Mano pasiūlytame pirmame kodekso projekte buvo paminėti tik septyni principai, atskleista jų esmė ir nurodytos institucijos, kurios nagrinėja pažeidimus. Manau, kad galutiniame variante to neliks“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas.

Politikų elgesio kodekso projektas buvo parengtas dar praėjusios kadencijos Seime, tačiau jis iki šiol nepatvirtintas. Seime yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta iki birželio 30 dienos pateikti patobulintą kodekso projektą