Trys pasiūlymai Lietuvos politikams
Lietuvos visuomenės nepasitikėjimas politikais ir valdininkais yra pasiekęs kritinę, demokratijai grėsmingą ribą. Kaip rodo pernai gruodį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro „Vilmorus“ šalyje atlikti Naujosios Europos barometro tyrimai, net 81 % Lietuvos gyventojų mano, kad dauguma arba beveik visi valstybės tarnautojai ir valdininkai yra korumpuoti. Tuo pat metu maždaug trečdalis gyventojų yra įsitikinę, kad Seimo ir Vyriausybės darbo skaidrumas, didesni etiniai reikalavimai dar padėtų atkurti visuomenės pasitikėjimą valdžia. 29 % gyventojų teigia, kad kova su korupcija turėtų būti svarbiausiu Vyriausybės darbo prioritetu.
Visuomenės nusivylimą politikais ir politika pastaruoju laiku stiprino tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuoti politinės korupcijos skandalai, tiek nederamas pačių politikų elgesys šių skandalų metu. Dalis politikų iki šiol kaltina STT politikavimu ir profesionalumo stoka. Tuo tarpu STT pareigūnai vis dar veliasi į viešas diskusijas, taip toliau diskredituodami savo tarnybą.
Šiandien reikia valingų politinių sprendimų, kad būtų atkurtas visuomenės ir valdžios dialogas, Lietuvos piliečių pasitikėjimas savo valstybe. Todėl ir siūlome politikams tris sprendimus, kurie bent iš dalies galėtų padėti išbristi iš dabartinės aklavietės:
1. Iš esmės sustiprinti politikų ir valstybės tarnautojų etikos priežiūrą.
2. Imtis ryžtingai kurti visuomenei atskaitingą modernią valstybės tarnybą.
3. Užtikrinti reikiamas sąlygas profesionaliam Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų teisėsaugos institucijų darbui.
1. Iš esmės sustiprinti politikų ir valstybės tarnautojų etikos priežiūrą.
Tam, kad būtų sudarytos prielaidos atkurti politikų ir visuomenės moralinei sutarčiai, politikai visų pirma turėtų išsikelti sau didesnius etikos reikalavimus ir jų principingai laikytis. Politinę ir valstybės pareigūnų korupciją šiandien geriausiai pažabotų realiai veikiantys Politikų etikos kodeksas ir Valstybės tarnautojų etikos kodeksas. Esamus jų projektus reikia nedelsiant skelbti visuomenei, su ja aptarti, tobulinti ar iš naujo parengti ir kuo greičiau priimti. Už etikos kodeksų pažeidimus turi būti numatytos tikros sankcijos – iki atleidimo iš darbo ar valstybės tarnautojo senatvės pensijos sumažinimo. Mūsų valstybė nebus civilizuota tol, kol jos politikai ir tarnautojai vadovausis principu: „nesėdžiu – nekaltas“.
Būtina aptarti galimybę plačiai taikyti Vakarų šalyse naudojamus „sąžiningumo testus“ valstybės tarnautojams. Iš anksto perspėjus pareigūnus apie tai, kad tokia patikra gali būti atliekama, specialios tarnybos galėtų išmėginti pareigūnų sąžiningumą. Vien žinojimas apie galimas patikras veiks atgrasančiai. Neišlaikę „sąžiningumo testo“ – atleidžiami iš tarnybos.
Būtina įpareigoti valstybės ir savivaldybių tarnautojus deklaruoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas bei reguliariai tikrinti, ar jie gyvena pagal deklaruojamas išlaidas.
2. Imtis ryžtingai kurti visuomenei atskaitingą modernią valstybės tarnybą.
Lietuva netaps išties europine valstybe nesukūrusi vakarietiškos, piliečių poreikiams jautrios valstybės tarnybos. Šiandien būtina grįžti prie seniai deklaruotų ir pamirštų biurokratizmo „saulėlydžio“ programų – jas atnaujinti ir nuosekliai įgyvendinti.
Tai būtų ir efektyviausia prevencinė kovos su korupcija priemonė – pigesnė bei paveikesnė už baudžiamąsias. Šiandien būtina tęsti dereguliavimo (nereikalingų apribojimų šalinimo) politiką, biurokratizmo mažinimo iniciatyvas, realiai diegti „vieno kontakto“ principą institucijų santykiuose su gyventojais.
Būtina užtikrinti išties viešų, skaidrių ir sąžiningų priėmimo konkursų į valstybės tarnybą praktiką – atverti valstybės tarnybą kompetentingiems, šiuolaikinį išsilavinimą įgijusiems žmonėms.
Reikia mažinti valdžios atstovų diskretiškų sprendimų ir veiksmų galimybes. Valdžia turi skaidrinti sprendimų priėmimą aktyviau įtraukdama į šį procesą visuomenės atstovus. Būtina perkelti visą ne slaptą informaciją į elektronines laikmenas, integruotai ją valdyti ir padaryti prieinamą visuomenei.
3. Užtikrinti reikiamas sąlygas profesionaliam Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų teisėsaugos institucijų darbui.
Šiandien būtina kuo greičiau nutraukti viešųjų ryšių karą tarp STT ir politikų, sudaryti palankesnes sąlygas piliečiams bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir užtikrinti pareigūnų veiklos teisėtumą bei profesionalumą.
Politikams derėtų liautis viešai kritikavus STT, o šios tarnybos atstovai neturėtų viešai ginčytis dėl savo darbo kokybės ir skleisti bet kokius gandus apie politikų korumpuotumą. STT privalo susirūpinti savo veiklos teisėtumu ir tobulinti darbuotojų profesinę kvalifikaciją.
Kai kurių politikų ketinimai įstatymu įpareigoti ir kitas teisėsaugos institucijas kovoti su kurupcija gali pateisinti STT finansavimo mažinimą ir dar labiau susilpninti šią instituciją, kaip korupcijos baudžiamojo persekiojimo įrankį. Specialiųjų tyrimų tarnybos dvigubas pavaldumas Prezidentui ir Seimui daro šią instituciją pakankamai nepriklausomą. Tarptautiniai ekspertai pažymi, kad korupciją pažaboti geriausiai sekasi būtent nepriklausomai teisėsaugos institucijai. Tad būtų didelė klaida dėl STT padarytų klaidų keisti esamą – nepriklausomą – šios tarnybos teisinį statusą.
Politikai šiandien turėtų užtikrinti ir deramą STT finansavimą, nes nuo 1999 iki 2002 metų tarnybos finansavimas nuolat mažėjo, o pastaraisiais metais – nedidėja.
Norėdama išvengti kaltinimų politikavimu STT turėtų kuo greičiau surinktus įrodymus perduoti prokuratūrai, o pati byla turėtų kuo skubiau keliauti į teismą, kad teisėjai, vertintų įrodymus. Pareigūnai neturėtų viešai komentuoti bylos iki teismo.
Reikėtų pataisyti Baudžiamąjį kodeksą taip, kad vienas iš dviejų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos atlikėjų, prisipažinęs apie tai pareigūnams, nebebūtų laikomas nusikaltėliu ir baudžiamas.
Turi būti priimtas Pareiškėjų apsaugos įstatymas, ginantis pareiškėjus, pranešusius apie teisės pažeidimus, pastebėtus korupcijos atvejus darbovietėje ar tarnyboje. Už pareiškėjo persekiojimą turi būti baudžiama, o valstybė turėtų padėti išsaugoti pareiškėjo darbo vietą. Nes be bendradarbiavimo su piliečiais antikorupciniai tyrimai yra pasmerkti žlugti.
Kviečiame politikus neatidėlioti šiandien Lietuvos valstybei ir visuomenei reikalingų sprendimų.
Pilietinės visuomenės instituto direktorius
Darius Kuolys
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius
Rytis Juozapavičius
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius
Henrikas Mickevičius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Ugnius Trumpa