LR Finansų ministrui p. Zigmantui Balčyčiui
DĖL LIETUVOS 2007-2013 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS
2006-01-30 d.
Vilnius
31 pilietinės organizacijos siūlymai ir klausimai
I. DĖL STRAT
Susipažinę su mums pateiktais dokumentais: Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektu, šiai strategijai įgyvendinti skirtų Veiksmų programų projektais bei Finansų ministerijos Kreipimusi į partnerius, siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1. Esmingai patobulinti Strategijos projektą: aiškiai įvardinti konkrečius Lietuvos plėtros tikslus, uždavinius (siekinius) ir numatomas priemones jiems pasiekti. Išsamiau turi būti aptartos plėtros proveržio kryptys, numatyti aiškūs paramos panaudojimo ir jos veiksmingumo vertinimo kriterijai. Kol kas Strategijai stinga prognostinės dalies: piliečiams nepasakoma, kokių konkrečių šalies gyvenimo permainų ir kokiais būdais ketinama pasiekti, panaudojus ES struktūrinės paramos milijardus. Strategija turėtų būti pagrįsta 2004-2005 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo Lietuvoje kritine analize. Ši analizė ir patobulintas Strategijos projektas privalo būti paskelbti visuomenei – kuo platesniems svarstymams. Pritariame dalies Seimo narių pozicijai, kad 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strateginiai dokumentai būtų aptarti šalies parlamente.
2. Strategijos veiksmų programas nuosekliai grįsti pernai Vyriausybės patvirtintomis Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa ir joje numatytomis priemonėmis, bei Nacionaline darnaus vystimosi strategija. Tai daryti siūlome atsakydami į Kreipimesi į partnerius mums pateiktus klausimus: Kaip išlaikyti aukštą ekonominį augimo tempą? Kaip efektyviai ir racionaliai naudoti pagrindinį Lietuvos turtą – žmones? Pastebime, kad būtent į šiuos klausimus išsamiai atsako visuomenės aptarta ir Vyriausybės tik ką priimta Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Iš dalies į šiuos klausimus atsako ir Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, derinanti ekonominės plėtros, aplinkosaugos ir socialinius poreikius.
3. Apibrėžtą ES struktūrinės paramos dalį skirstyti ne centralizuotai, kaip iki šiol, bet perduoti tai daryti įgaliotoms regionų struktūroms. Regionuose reikėtų administruoti didelę dalį Sanglaudos skatinimo programoje numatytų lėšų. Toks yra mūsų atsakymas į Kreipimesi į partnerius pateiktą trečiąjį klausimą: Kaip realizuoti regioninę dimensiją ir užtikrinti tolygią regionų plėtrą?
II. DĖL VEIKSMŲ PROGRAMŲ TURINIO
1. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Ši programa tolesnei tautos plėtrai turi ypatingos svarbos: kokybiško žmogiškojo kapitalo sukūrimas laikytinas svarbiausia proveržio kryptimi ir esmine konkurencingos ekonomikos prielaida. Tačiau lieka neaišku, kodėl, kokiais argumentais remiantis, šioje programoje Mokymosi visą gyvenimą sistemai (t. y. visai švietimo sistemai, galinčiai ir turinčiai apimti beveik visus modernios visuomenės narius) siūloma skirti tik 4,1 proc., o palyginus mažam švietimo sistemos sektoriui – darbo rinkos mokymams (Užimtumui ir lankstesnėms darbo vietoms) – net 7 proc., valstybės tarnautojų lavinimui (Viešojo administravimo tobulinimui) – net 3 proc. visos ES finansinės paramos. Taip pat nėra aišku, ar numatoma parama Tyrėjų ir mokslininkų gebėjimams apima ir paramą aukštos kvalifikacijos specialistų gebėjimams ugdyti: vien mokslininkų tyrėjų kvalifikacijai siūloma 4,9 proc. paramos dalis būtų pernelyg didelė?
2. Ekonomikos augimo veiksmų programa
Kieno iniciatyva buvo priimti ES reglamentų nustatyti apribojimai, kad Sanglaudos fondas turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį visos ES struktūrinės paramos, iš kurios pusė, t. y. apie 17 proc. visos ES struktūrinės paramos, turi atitekti transportui, o kita pusė (17 proc. visos paramos) – aplinkos apsaugai ir energijos efektyvumui? Ar buvo mėginta šiuos apribojimus pakeisti? Norėtume tiksliai žinoti, kokie ES komisijos dokumentai, kokie konkretūs šių dokumentų straipsniai reglamentuoja šiuos apribojimus?
3. Sanglaudos skatinimo programa
Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo išskirtos šios programos prioritetinės kryptys. Jos persipina ir atskirais atvejais dubliuoja viena kitą. Kodėl šiuo atveju nėra žvelgiama iš regionų plėtros pozicijų ir nemėginama kelių susišaukiančių krypčių sujungti į bendrą Savivaldybių infrastruktūros prioritetą, perduodant šio prioriteto lėšas administruoti regioninėms struktūroms? Nėra aišku, kodėl programoje profesinio mokymo įstaigos yra išskiriamos iš švietimo institucijų, joms numatant 2,9 proc. struktūrinės paramos lėšų, kai tuo tarpu visoms švietimo institucijoms – tik 4 proc. paramos? Kokios kliūtys neleidžia Švietimo institucijų (tarp jų – ir universitetų) prioritetui, kurio svarba Lietuvos plėtrai politikų ir ekspertų nuolat pabrėžiama, skirti 10 proc. struktūrinės paramos?
4. Taip pat siūlome kartu su patobulintu Strategijos projektu ir Veiksmų programomis numatyti papildomas skaidrumo, viešumo bei efektyvumo užtikrinimo priemones įsisavinant ES struktūrinę paramą. Esame tikri, kad aktyvus, o ne formalus visuomenės dalyvavimas yra būtina efektyvesnio ES paramos panaudojimo sąlyga.
Pasirašančių organizacijų sąrašas:
Ateitininkų federacija
Atviros Lietuvos fondas
Aukštojo mokslo taryba
Baltijos labdaros fondas
Bendruomenių kaitos centras
Europos studentų teisininkų asociacija ELSA
Grupė už Nacionalinio susitarimo įgyvendinimą
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija
Lietuvos demokratinės politikos institutas
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga
Lietuvos mokinių parlamentas
Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos moksleivių sąjunga
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija
Lietuvos studentų sąjunga
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga
Lietuvos Sąjūdis
Lietuvos tėvų forumas
Nacionalinės plėtros institutas
Pilietinių iniciatyvų centras
Pilietinis judėjimas „Kitas pasirinkimas“
Pilietinės visuomenės institutas
Scenos meno kūrėjų asociacija
Švietimo taryba
Transparency International Lietuvos skyrius
Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos asociacija
Vilniaus kolegija
Žinių ekonomikos forumas
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
———————————————————————————————
LR Prezidentui
LR Seimo Pirmininkui
LR Ministrui Pirmininkui
LR Finansų ministrui 2006 m. sausio 30 d.
31 pilietinės organizacijos pasiūlymai dėl didesnio ES struktūrinės paramos skaidrumo
Manome, kad svarstant „Lietuvos 2007 – 2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją“ būtina k
Atsižvelgę į įvairių ekspertų[2] įvardintas esamas ES struktūrinių fondų projektų atrankos proceso sistemines ir procedūrines problemas, bei įvertinę kitų ES valstybių patirtį ir padiskutavę tarpusavyje siūlytume šiais sprendimais padidinti ES paramos įsisavinimo nešališkumą, skaidrumą ir viešumą:
1. Strategijoje būtina numatyti kiekybiškai pamatuojamus siekinius, pagal kuriuos bus įvardinamos priemones jiems pasiekti. Būtent išsikeltais strateginiais siekiniais ir konkrečiomis priemonėmis remiantis turėtų būti nustatyti labai aiškūs projektų atrankos principai. Nėra žinoma, ar ši Strategija paremta 2004-2005 metų ES paramos įsisavinimo Lietuvoje kritine analize. Manytume, kad Strategijos projektas turėtų būti daug detalesnis ir paskelbtas visuomenės aptarimui žymiai plačiau: bent jau publikuotas laikraščiuose, kad visi norintys asmenys galėtų susipažinti ir pateikti savo pastabas.
2. Reikia detaliai nustatyti, kaip atrenkant paraiškas ir vertinant galimą paramos efektyvumą turėtų dalyvauti nevyriausybinių organizacijų (neturinčių intereso gauti ES paramą) atstovai. Taip pat reikia nustatyti kitų (ne tik vadovaujančios, tarpinės ar įgyvendinančios) kompetentingų valstybės institucijų (pavyzdžiui, Valstybės kontrolės, Seimo kontrolierių, Specialiųjų tyrimų tarnybos, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių) atstovų dalyvavimo tvarką. Nustatyti, kaip atrankos komiteto veikloje dalyvauja minėtų institucijų, socialinių, ekonominių, regioninių p
- Būtina aiškiai apibrėžti, kaip užtikrinamas atrankos proceso viešumas. Reikia nustatyti, kad privaloma viešai skelbti tvarką, kuria remiantis yra skiriami vertintojai.
Derėtų darbuotojų atrinkimą įgyvendinančiose institucijose organizuoti viešųjų konkursų būdu. Taip būtų sumažintos „politinio“ paskyrimo grėsmės. Atrankai į vadovaujančias pozicijas įgyvendinančiose institucijose ši rekomendacija turi būti privaloma.
4. Turėtų būti nustatytos vieningos, konkrečios ir reiklios etikos taisyklės tarnautojams, administruojantiems struktūrinių fondų panaudojimą. Suinteresuotiems asmenims turėtų būti suteikta teisė skųsti BPD administruojančių institucijų ir jų darbuotojų veiksmus remiantis būtent šiomis struktūrinių fondų administravimo etikos taisyklėmis. Šių etikos taisyklių pažeidimai turėtų būti pagrindu spręsti darbuotojo tolesnio darbo klausimą, taip pat priimtų sprendimų teisėtumą.
5. Rekomenduojama prie vadovaujančios institucijos sukurti atskirą nepriklausomą Projektų vertinimo padalinį. Šio padalinio veikla būtų finansuojama iš techninės pagalbos lėšų. Dirbti jame turėtų būti atrenkami nešališki ir aukštą kvalifikaciją bei ekspertinius gebėjimus turintys vertintojai. Projektų vertinimo padalinys galėtų samdyti nepriklausomus ekspertus tų projektų naudos įvertinimui, kur reikalingos specifinės tam tikros srities žinios.
Projektų vertinimo padalinio funkcijos būtų dvejopos. Pirmoji funkcija būtų nuodugniai išnagrinėti vadovaujančiai institucijai pareiškėjo pateiktą skundą dėl paraiškos atmetimo ir iš naujo atlikti projekto tinkamumo bei naudos ir kokybės vertinimus. Pirminė skundų nagrinėjimo tvarka liktų tokia pati, kokia yra dabar, t.y. skundai iš pradžių būtų teikiami tarpinei institucijai ir jai nusprendus dėl skundo pagrįstumo, grąžinami pakartotiniam vertinimui į įgyvendinančią instituciją. Todėl žinojimas, kad tinkamumo ir kokybės vertinimo etape atmestos paraiškos gali būti įvertintos trečiosios institucijos, savaime suponuos objektyvesnį ir kokybiškesnį projektų (per)vertinimą įgyvendinančiose institucijose.
Antroji projektų vertinimo padalinio funkcija būtų susijusi su atrankiniu projektų, kuriems įgyvendinančioji institucija rekomenduoja skirti ES struktūrinių fondų paramą, pakartotiniu naudos ir kokybės įvertinimu. Toks pakartotinis įvertinimas turėtų būti atliktas prieš projektų atrankos komiteto posėdį. Pakartotinai turėtų būti įvertinti bent keli iš atrankos komitetui svarstyti teikiamų projektų.
Tokio nepriklausomo Projektų vertinimo padalinio sukūrimas savaime būtų prevencinė priemonė prieš šališką projektų vertinimą įgyvendinančiose institucijose.
6. Reikėtų decentralizuoti struktūrinių fondų administravimą. Pirma, būtina pakeisti situaciją, kai tos pačios institucijos (Finansų ministerijos), t.y., tų pačių pareigūnų rankose yra tiek BPD Priežiūros komiteto, tiek Vadovaujančios institucijos, tiek Mokėjimo institucijos, tiek Auditą koordinuojančios institucijos funkcijų ir tarpusavio kontrolės valdymas. Antra, skirstant ES stuktūrinę paramą reikia iš tikrųjų įgyvendinti teritorinio atstovavimo principą suteikiant daugiau galių regionams spręsti apie paramos poreikį. Trečia, būtina pakeisti situaciją, kai tos pačios įstaigos yra ir struktūrinių fondų paramą įgyvendinančios institucijos ir to įgyvendinimo priežiūrą vykdančios (per Priežiūros komitetą) institucijos.
- Būtina griežčiau atskirti paramos planavimą ir įgyvendinimo priežiūrą nuo projektų vertinimo ir paramos naudojimo priežiūros. Rekomenduojama padaryti tokius BPD administravimo funkcijų pakeitimus: tarpines institucijas palikti atsakingomis už funkcijas, susijusias su BPD priemonių planavimu ir įgyvendinimo priežiūra, o įgyvendinančioms institucijoms deleguoti visas su projektų vertinimu ir paramos naudojimo priežiūra susijusias veiklas. Šios rekomendacijos įgyvendinimas stiprintų įgyvendinančių institucijų autonomiškumą.
- Reikia parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti objektyvią ir aiškiais atrankos kriterijais pagrįstą valstybinės svarbos projektų tvirtinimo tvarką. Jei pagal tam tikrą BPD priemonę gali būti teikiami panašūs ir tarpusavyje konkuruojantys projektai, tokiu atveju nacionalinės svarbos statusas negali būti taikomas kaip projektų atrankos kriterijus, sudarant nevienodas sąlygas potencialiems pareiškėjams.
- Visa projektų atranka turi būti dokumentuojama ir tą informaciją, kuri nėra laikoma konfidencialia, būtina viešai pateikti įvairiuose informacijos šaltiniuose. Ypač svarbu įgyvendinančių ir tarpinių institucijų internetinėse svetainėse pateikti ne tik projektų atrankos komitetams svarstyti perduotų projektų sąrašą, bet kartu ir informaciją, susijusią su paramos skyrimo argumentais. Ši informacija galėtų būti skelbiama kaip supaprastinta projekto vertinimo ataskaitos forma, kurioje būtų nurod ta projekto tikslai, uždaviniai, rezultatai ir pasekmės, prašomos paramos suma, įgyvendinančios institucijos projekto kokybės ir naudos įvertinimo balai su vertinimo motyvacija, bei rekomenduojama skirti paramos suma. Toks projektų atrankos proceso viešinimas ne tik suteiktų daugiau skaidrumo procesui, bet ir kitiems pareiškėjams galėtų būti kaip tam tikra identifikacija ir geros praktikos pavyzdžiai, rengiant naujus projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti.
Pasirašančių organizacijų sąrašas:
Ateitininkų federacija
Atviros Lietuvos fondas
Aukštojo mokslo taryba
Baltijos labdaros fondas
Bendruomenių kaitos centras
Europos studentų teisininkų asociacija ELSA
Grupė už Nacionalinio susitarimo įgyvendinimą
Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija
Lietuvos demokratinės politikos institutas
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga
Lietuvos mokinių parlamentas
Lietuvos mokslų akademija
Lietuvos moksleivių sąjunga
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija
Lietuvos studentų sąjunga
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga
Lietuvos Sąjūdis
Lietuvos tėvų forumas
Nacionalinės plėtros institutas
Pilietinių iniciatyvų centras
Pilietinis judėjimas „Kitas pasirinkimas“
Pilietinės visuomenės institutas
Scenos meno kūrėjų asociacija
Švietimo taryba
„Transparency International“ Lietuvos skyrius
Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos asociacija
Vilniaus kolegija
Žinių ekonomikos forumas
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
[1] Remiamės „Vilmorus“ apklausomis, užsakytomis Pilietinės visuomenės instituto ir „TNS Gallup“ atliktu „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2005“ tyrimu, užsakytu STT.
[2] Teisės projektų ir tyrimų centro tyrimas “Esamų ir potencialių interesų konfliktų ES struktūrinių fondų projektų atrankos procese Lietuvoje analizė” ir Europos socialinių, teisinių ir ekonominių projektų atliktas tyrimas „Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų atrankos proceso Lietuvoje skaidrumo analizė“.