Vilniaus valdžios planai atiduoti mokyklas į privačias rankas – neskaidrūs
Vilniaus miesto savivaldybė svarsto galimybę penkiolika švietimo įstaigų perduoti renovuoti ir po to eksploatuoti ketvirtį amžiaus privačiam verslui. Sostinės valdžia tikina, kad savivaldybės ir privačių investuotojų bendradarbiavimas šiuo metu yra vienintelė galimybė atnaujinti mokyklas ir jas tinkamai prižiūrėti. Paslaugų teikėją ketinama nustatyti viešojo pirkimo metu. Piliečių santalka ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius abejoja šio sumanymo skaidrumu.
Visų pirma, kyla įtarimų dėl galimo didelių bendrovių protegavimo rengiant viešąjį pirkimą vienam paslaugų teikėjui, užuot rengus penkiolika konkursų kiekvienai švietimo įstaigai atskirai. Lieka neaišku, kodėl miesto valdžia nenori leisti uždirbti smulkesnėms įmonėms? Nesinori niūriai pranašauti, kad šį pirkimą vėl gali laimėti kokia nors su „Rubicon group“ siejama įmonė.
Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu, konsultantų UAB „Verslo procesų valdymas“, UAB „Vilnius Consult“ ir RSM Robson Rhodes LLP parengta „Galimybių studija“ neatsako į daugelį bendruomenei svarbių klausimų ir verčia susirūpinti, ar tai studijai atlikti skirti pinigai buvo išleisti racionaliai, nes buvo skelbta, kad už tai planuota sumokėti 738 000 litų.
Pavyzdžiui, iš galimybių studijos aiškėja, kad penkiolikos švietimo įstaigų numatomi priežiūros įkainiai yra beveik aštuonis kartus didesni, negu Vilniuje esantys mažiausi komunalinių įmonių teikiamų paslaugų įkainiai. Mūsų skaičiavimais, studijoje numatyta priežiūros kaina vienam švietimo įstaigos kvadratiniam metrui yra 3,47 Lt, tačiau šiandien kai kurie vilniečiai už savo buto vieno kvadratinio metro priežiūrą moka mažiausiai 0,44 Lt.
Santalkos atstovų inicijuotų mokyklų energetinių auditų duomenimis, po renovacijos galimi mokyklų sutaupymai šildymui per metus yra tris kartus didesni už galimybių studijoje numatytus sutaupymus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai keturių mokyklų po renovacijos būsiančius energetinius sutaupymus vertina 183 460 litų per metus, tuo tarpu galimybių studijoje šie sutaupymai sudaro tik 65 000 litų per metus. Kažkodėl studijos atlikėjai neapskaičiavo Medeinos pradinės mokyklos energetinių sutaupymų, kurie VGTU studentų duomenimis, siektų 30 988 litus per metus. Ar studijos rengėjai, ar sostinės valdžia čia bando numatyti neblogą uždarbį projekto valdytojui?
Vilniaus miesto valdžios išleistame reklaminiame lankstinuke apie ši projektą rašoma, jog viešosios privačios partnerystės būdu tvarkant mokyklas bus taupomos miestiečių lėšos. Tačiau iš studijos matyti, kad atlikus renovaciją, metinės savivaldybės išlaidos visoms mokykloms nuo 4,5 mln. litų padideja iki 10,5 mln. litų per metus. Peršasi išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos deputatai palaimino šį projektą net nesusipažinę su jų užsakyta studija.
Studijoje niekaip neapskaitomos nuolatinės milžiniškos tų mokyklų moksleivių tėvelių išlaidos švietimo įstaigų remontui, skiriamos tiesiogiai mokymo įstaigai ar pervedant jai 2% GPM. Neatsižvelgta ir į mokyklų pajamas, gaunamas iš nuomos. Studijoje tikinama, jog visoms mokykloms reikia 120 mln. litų investicijų, tačiau penkiolikos grupėje yra dalinai renovuotų mokyklų, kurioms tikrai nereikės vidutiniškai 8 milijonų litų investicijų.
Studija nenagrinėja aplinkybės, kad kai kurios mokyklos turi ilgalaikes sutartis dėl šilumos tiekimo su įmone, kuri gali pati dalyvauti viešajame pirkime. Šios sutartys gali sudaryti prastesnes sąlygas kitiems viešojo pirkimo dalyviams.
Galų gale, ši abejotina Vilniaus valdžios pastanga pasirūpinti į pilotinį projektą įtrauktomis 15 švietimo įstaigų kelia dar daugiau klausimų apie tai, o kas gi laukia visų kitų sostinės švietimo įstaigų?