Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, per pusantrų metų visiškai ir iš dalies įvykdyta 74 proc. Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių. Mažoka? Pasigirdo aktyvių siūlymų į kovą su korupcija sparčiau įtraukti ir piliečius.
Skatins anonimiškumą
Organizacijos "Transparency International" tyrimai rodo, kad lietuviai pastebi korupciją, tačiau apie neteisėtus poelgius įvairioms institucijoms pranešti neskuba. Jie bijo. Panaršius internete galima drąsiai teigti: lietuviai nėra antipilietiški, tiesiog pyktį išlieti ir apie korupcijos apraiškas prabilti lengviau, o ir saugiau, interneto portalų komentaruose.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir STT atstovai teigia, kad Kovos su korupcija programa nėra tokia veiksminga, kaip tikėtasi, trūksta veiksmų koordinavimo. Vis aktyviau prabylama, kad korupcija klestės tol, kol į kovą su ja neįsitrauks vis daugiau piliečių. Tik ar Seimas patvirtins teisinius aktus, kurie leistų anonimams saugiai kalbėti?
Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos, kuriomis siūloma garantuoti anonimiškumą platesniam apie korupciją ir kitas neteisėtas veikas pranešusių žmonių ratui. Įstatymo pataisos jau užregistruotos Seime. Prezidentės inicijuotos BPK pataisos leis pritaikyti anonimiškumą ir apie korupcinius nusikaltimus pranešusiems asmenims, jei tai reikalinga jų darbo, tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams apsaugoti.
Pataisos visų neapsaugos
Pilietines antikorupcines iniciatyvas skatinančios viešosios įstaigos "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS) šiuo metu rengia ir derina Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Tikimasi, kad šį siūlymą Seimas svarstys rudens sesijoje.
"Jau seniai atkreipėme valdžios dėmesį į tai, kad veiksminga kova su korupcija neįmanoma be kompleksinių sprendimų, tinkamų pajėgumų ir stebėsenos užtikrinimo. Yra aišku, kad šiuo metu dauguma už antikorupciją atsakingų pareigūnų tiesiog neturi galimybių užtikrinti, kad būtų efektyviai įgyvendintos kovos su korupcija priemonės. Manau, dauguma jų rizikuoja likti paukščiukais popieriuje", – sako TILS skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Kaip vieną susidarusios padėties sprendimo būdų TILS mato didesnį piliečių įtraukimą į antikorupcines iniciatyvas ir didesnę jų apsaugą.
– Kaip vertinate Prezidentės inicijuotas BPK pataisas?
– Šis siūlymas reikštų pozityvius pokyčius korupcijos srityje, mat žmonės sulauktų didesnio anonimiškumo užtikrinimo. Tačiau apie korupciją pranešantys asmenys negalėtų jaustis visiškai saugūs, nes šiose pataisose kalbama tik apie vieną žmonių grupę – liudytojus, kurie ir taip turi tam tikras teises ir garantijas. Šiose pataisose nekalbama apie administracinę teisę, kai tapatybės paviešinimas nebūtinai visada garantuoja žmogaus apsaugą.
Įsivaizduokite labai paprastą situaciją: mažoje darbovietėje vienas iš darbuotojų praneša apie korupcijos atvejį. Juk darbdaviui nėra taip sunku sužinoti, kuris pavaldinys tai padarė. Beje, kaip rodo pasauliniai tyrimai, žmonės, kurie praneša apie galimą neteisėto veiksmo atvejį, vienu ar kitu būdu jau buvo pasidaliję mintimis su darbdaviu apie tai, o tik nepamatę jokių pokyčių papasakoja apie tai kitiems. Mano nuomone, svarbu užtikrinti viešojo intereso laikymąsi ir tęsti pokalbius apie didesnį pranešančiojo apie korupciją asmens apsaugos užtikrinimą. Prezidentės siūlomos pataisos šiuo atveju nelabai padėtų.
– Rengiate ir derinate Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Ar jis garantuotų kiekvieno pranešėjo anonimiškumą?
– Taip, šiuo metu laukiame Teisingumo ministerijos pastabų. Kol kas Seimui svarstyti projektas nėra pateiktas, mes norime gerai atlikti namų darbus: jau išanalizavome tarptautinius ir nacionalinius aktus, daug tariamės su tarptautiniais ekspertais. Šis projektas – tarsi testas, kuris parodytų, ar Lietuva tikrai nori kokybiškų permainų korupcijos srityje. Tai pilietiškumą skatinantis projektas, kuris žmogui turi signalizuoti: "Palauk, aš juk galiu pranešti apie korupciją, nes tai svarbu ne tik man, bet ir kitiems žmonėms." Mes stengsimės, kad jau šį rudenį projektą svarstytų Seimas.
– Yra žmonių, kurie jaučia malonumą skųsdami aplinkinius. Ar šis įstatymas nesuteiktų jiems valdžios ir galios jausmo?
– Šiuo atveju, šis įstatymas yra prevencinio pobūdžio, kuris žmonėms leidžia pasijusti saugiau. Mūsų projekte yra nemažai saugiklių, kuriais galima užtikrinti tokį piktnaudžiavimą valdžia ir veiksmų laisve. Žmogus bus apsaugotas tik tuo atveju, jei jis praneš apie viešąjį interesą, o ne asmenines nuoskaudas. Jei matote, kaip švaistomi pinigai, dėl vienų ar kitų priežasčių gali nukentėti žmonės – šis įstatymas kaip tik jums.
– Kaip manote, ar tikrai lietuviai tokie pilietiški, kad ryžtingai įsitrauks į kovą su korupcija. O galbūt jie tik daug mato, tačiau jiems korupcija nerūpi?
– Tyrimai labai aiškiai rodo, kad žmonės bijo įsitraukti į pilietines iniciatyvas ir kalbėti apie korupciją garsiai, nes jie tiki, kad viešas nuomonės išsakymas gali grėsti susidorojimu arba atleidimu iš darbo. Kita vertus, labai aiškiai matome, kad lietuviai teigiamai vertina žmones, kurie praneša apie korupcijos atvejus. 2008 m. dauguma lietuvių manė, kad pranešantieji apie tokius atvejus yra drąsūs ir pilietiškai aktyvūs žmonės. Tačiau pastebėta, kad tie, kurie gerbia taip besielgiančius žmones, nebūtinai taip drąsiai elgtųsi patys. Penktadalis žmonių teigia, kad praneštų apie korupciją, tačiau iš tikrųjų taip pasielgia tik 2–3 proc.
Lietuvoje yra nemažai institucijų, į kurias paskambinus galima pranešti apie korupciją, tačiau žmonės į karštąsias linijas skambina retai. Juk jie nėra kvaili ir supranta, kad jų saugumas nėra visiškai užtikrintas ir todėl verčiau reikia tylėti. Galima sakyti, kad žmonės nėra bailiai, bet mes nesugebame užtikrinti tinkamos prevencijos ir stebėsenos. Jeigu į antikorupcinius veiksmus įtrauktume pilietinę visuomenę, kiekvienas galėtų tapti savotišku stebėtoju. Pasaulinė praktika rodo, kad, atsiradus pranešėjų apsaugai, pranešimų ne visada padaugėja. Yra kitaip – korumpuoti, kaip įtariama, asmenys suvokia, kad apie jų piktnaudžiavimą ir neteisėtus veiksmus gali pranešti daug žmonių, ir supranta, kad labai rizikuoja. Tokiu būdu korupcija ir pažabojama.
Eglės Stankevičiūtės straipsnis "Nuriš raiščius nuo burnos?" publikuotas dienraštyje "Kauno diena"