Naujienos

Pateikėme pasiūlymus Atviros valdžios partnerystės veiksmų planui

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta balandžio 18, 2016


TILS LR Vyriausybei pateikė 4 pasiūlymus, kokių pokyčių reikėtų imtis Lietuvoje, kad viešojo sektoriaus institucijos taptų atviresnės gyventojams, kad jos pačios pradėtų vertinti savo teikiamų paslaugų kokybę, kaip geriau reguliuoti lobistinę veiklą ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką viešuosiuose pirkimuose. Pasiūlymai pateikti Lietuvai įgyvendinant savo įsipareigojimus prisijungus prie tarptautinės iniciatyvos „Atviros valdžios partnerystė“.

1.Esama situacija/ pagrindinė problema – Lietuvos viešajame sektoriuje vis dar dažnai pasitaiko nepatogiai teikiamos informacijos, gausu skenuotų dokumentų, taip pat tokių, kuriuose neveikia paieškos sistema.

Pagrindinis tikslas – viešojo sektoriaus institucijų turima informacija ir duomenimis leisti laisvai naudotis visuomenei; padidinti visų institucijų pateikiamą atvirų duomenų rinkinių kiekį.

Įsipareigojimo aprašymas – siūlome numatyti konkretų laikotarpį, per kurį viešojo sektoriaus institucijos atvertų tuos savo turimus duomenis, kurių atskleidimo neriboja įstatymai, visuomenei, bei informuoti, kokio tipo duomenys bus atveriami ir kaip bus didinamas atveriamų duomenų kiekis. Taip pat siūlome įtraukti nuskaitytų (angl. – scanned) dokumentų atsisakymo politiką. Siūlome numatyti, kad esant skenuotiems dokumentams šalia būtų pateikiami ir atvirų duomenų formatu išsaugoti duomenys.

Rezultatai – viešojo sektoriaus institucijos per numatytą laikotarpį pateikia, kokius konkrečiai duomenis kaupia, kartu su visuomenės atstovais išanalizuoja ir išskiria aktualiausių duomenų sąrašą, parengia planus, kokius duomenis kada atvers ir pristatys viešai. Šalia skenuotų dokumentų atsiranda ir atvirų duomenų formatu išsaugoti duomenys. Metiniai biudžetai ir finansinės ataskaitos  viešinamos .xls arba .csv formatais.

2. Esama situacija/ pagrindinė problema – viešojo sektoriaus institucijos Lietuvoje vis dar nežino, kaip vertinti savo veiklą, kaip suprasti, ar jos dirba gerai, ar ne. TILS 2015 m. atlikta savivaldybių interneto svetainių analizė parodė, kad viešosios konsultacijos, per kurias galėtų būti aptariamos institucijų paslaugos ir jų kokybė, savivaldybėse vyksta itin retai, po jų gyventojai nėra supažindinami su konsultacijų rezultatais, neaišku, į kokius gyventojų pasiūlymus buvo atsižvelgta, į kokius – ne ir kodėl. Tuo metu TILS tyrimai rodo, kad kas 7 Lietuvos gyventojas norėtų dalyvauti viešose konsultacijose, tačiau dauguma jų nežino, kaip tai būtų galima padaryti.

Pagrindinis tikslas – pradėti naudoti įvairius viešųjų konsultacijų modelius, tinkamus konkrečioms institucijoms, bei pradėti vertinti ir gerinti viešųjų paslaugų kokybę.

Įsipareigojimo aprašymas – siūlome Lietuvos veiksmų plane numatyti, kad viešojo sektoriaus institucijos gerintų paslaugų kokybę atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, išreikštus viešųjų konsultacijų ir apklausų būdu. Skatiname numatyti konkretų laikotarpį, per kurį institucijos pasirinktu būdu atliktų gyventojų poreikių analizes ir savo teikiamas paslaugas gerintų atsižvelgiant į šių analizių rezultatus. Rekomenduojame numatyti, kad institucijos savo veiklos planuose išskirtų kelis aiškius savo veiklos efektyvumo ar kokybės matavimo rodiklius ir pagal juos atsiskaitinėtų visuomenei. Taip pat rekomenduojame skatinti visas viešojo sektoriaus institucijas vykdyti viešąsias konsultacijas joms pagal veiklą tinkamiausiais būdais (interaktyviai, organizuojant ekspertų diskusijas ar kt.).

Rezultatai – viešojo sektoriaus institucijos pradeda vertinti savo teikiamų paslaugų kokybę ir gerina ją atsižvelgdamos į gyventojų pageidavimus, pastabas ir pasiūlymus.

3.Esama situacija/ pagrindinė problema – 2015 m. TILS tyrimas atskleidė, kad įtaką sprendimams Lietuvoje daroma neskaidriai, dažniausiai interesų grupės politikus ir valstybės tarnautojus siekia paveikti neoficialiais būdais, pasinaudojant pažintimis, siūlant finansinį atlygį, aukojant arba kitaip remiant politines partijas. Tai dažniausiai ir geriausiai daro ne registruoti lobistai, o asociacijos.

Pagrindinis tikslas – skaidrinti įtakos darymą sprendimų priėmimui Lietuvoje, skaidrinti lobistinės veiklos vykdymą.

Įsipareigojimo aprašymas – Siūlome peržiūrėti ir patobulinti lobistinės veiklos reguliavimą ir lobistinės veiklos priežiūrą, siekiant, kad poveikio darymas teisės aktų ir sprendimų priėmimui būtų atskaitingesnis. Be to, siūlome sukurti teisėkūros pėdsako (angl. legislative footprint) įrankį, kuris leistų paprastai ir aiškiai sužinoti, kokios interesų grupės darė poveikį teisės aktams ir sprendimams, įvedant pareigą bet kuriam sprendimą priimančiam/teisės aktą leidžiančiam subjektui pateikti sąrašą visų asmenų, teikusių pastabas konkrečiais klausimais žodžiu ir raštu įvairiais sprendimo priėmimo etapais. Raginame sukurti ir efektyviai veikiančią sistemą, kuri leistų automatiškai bet kuriam suinteresuotam asmeniui gauti informaciją apie jį dominančių teisės aktų svarstymą ir jo stadijas skirtingose institucijose. Raginame institucijas viešai pateikti ataskaitas apie tai, su kokiomis interesų grupėmis ar jų atstovais susitinka jose dirbantys ir sprendimus priimantys asmenys.

Rezultatai – atskaitingesnė lobistinė veikla, teisėkūros pėdsako atsiradimas.

4. Esama situacija/ pagrindinė problema. Šiais metais Viešųjų pirkimų tarnyba savo iniciatyva atvėrė visus savo turimus duomenis, jau kelis metus Lietuvoje galioja įstatymų nuostatos, pagal kurias visos viešųjų pirkimų sutartys turi būti viešos. Nepaisant to, kasmet vis paaiškėja korupcijos atvejų viešuosiuose pirkimuose. Kaip esminės problemos paprastai įvardijamas  piktnaudžiavimas neskelbiamomis pirkimų procedūromis, neskaidriai vykdomi mažos vertės pirkimai, neskaidriai rengiamos pirkimų techninės specifikacijos ir / ar kvalifikaciniai reikalavimai, netinkama sutarčių įgyvendinimo priežiūra.

Pagrindinis tikslas – didinti viešųjų pirkimų skaidrumą Lietuvoje, skatinant perkančiąsias organizacijas efektyviau viešinti informaciją apie jų vykdomus pirkimus.

Įsipareigojimo aprašymas – Siūlome parengti bendrą standartą, pagal kurį perkančiosios organizacijos skelbtų informaciją apie mažos vertės pirkimus, taip pat planuojamus pirkimus savo tinklapiuose. Siūlome, kad tokia informacija būtų skelbiama vieningai, aiškiai ir nesunkiai ieškoma. Taip pat siūlome parengti informacijos apie didelius infrastruktūros projektus viešinimo standartą (remiantis gerąja sąžiningumo susitarimų, angl.- integrity pacts praktika) bei gaires, kaip perkančiosios organizacijos gali visuomenę informuoti apie tokius projektus savanoriškai, sistemingai ir aiškiai atskleisdamos visą susijusią informaciją taip, kad visuomenės atstovai galėtų kuo lengviau įsitraukti į tokių projektų stebėjimą.



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School