Naujienų archyvas

TILS pristato naująjį "Lietuvos korupcijos žemėlapį 2005"

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta vasario 07, 2006


Visuomenė mato vis daugiau korupcijos

2005 m. lapkričio 28 – 2005 m. gruodžio 14 dienomis STT užsakymu „TNS Gallup“ remdamiesi „Transparency International“ Lietuvos skyriaus sukurtos metodologijos principais apklausė 1009 gyventojus ir 519 verslo įmonių vadovų siekdami įvertinti nuostatas, susijusias su korupcija, jos lygį ir vaidmenį visuomenėje, išanalizuoti korupcinės patirties atvejus, įvertinti antikorupcinį Lietuvos visuomenės potencialą bei tyrimo rezultatus palyginti su analogiškų tyrimų, atliktų 2002 ir 2004 m., rezultatais.

Anot naujojo „Lietuvos korupcijos žemėlapio 2005“, tiek gyventojai, tiek verslo atstovai korupciją nurodo kaip vieną iš svarbiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Už korupciją gyventojams svarbesnė visuomeninė problema yra tik maži atlyginimai bei nusikaltimai ir smurtas, o verslui už korupciją aktualiau tik gyventojų emigravimas iš Lietuvos.

Gretinant 2005 m. rezultatus su 2004 m. duomenimis matyti, kad drastiškai padaugėjo verslininkų (nuo beveik 15% iki 38%) ir gyventojų (nuo beveik 26% iki 50 %) tikinčių, kad korupcijos mastai per pastaruosius 5 metus „labai padidėjo“. Prognozuodami korupcijos mąsto kismą per artimiausius 3 metus gyventojai yra pesimistiškesni nei verslo atstovai: 43% gyventojų numato korupcijos masto tolimesnį augimą, o 17% jų mano, kad korupcijos mastas sumažės; atitinkamai 33% verslininkų prognozuoja korupcijos masto augimą, bet 30% jų mano, kad korupcijos mastas per artimiausius 3 metus turėtų sumažėti. Po beveik trečdalį gyventojų ir verslininkų mano, kad korupcijos lygis išliks nepakitęs.

Paprašius respondentų spontaniškai įvardinti institucijas, kurios, jų nuomone, yra labiausiai korumpuotos Lietuvoje, gyventojai dažniausiai minėjo sveikatos apsaugos sistemai priklausančias institucijas (58%), policiją (47%), Seimą (38%), teismus (36%). Įmonių vadovai spontaniškai vardino kaip labiausiai korumpuotas: policiją (38%), teismus (35%), sveikatos apsaugos institucijas (34%), savivaldybes (31%), Seimą (30%), Vyriausybę (24%). Gyventojų ir verslininkų nuomonės korumpuočiausių institucijų klausimu sutampa dėl tokių „lyderių“ kaip sveikatos apsaugos sistema, policija, teismai, Seimas ir Vyriausybė. Verslininkai dažniau nei gyventojai dar minėjo savivaldybes bei privatizavimo tarnybas.

Lyginant atskirų valdžios šakų korumpuotumo vertinimus su 2002 bei 2004 m. tyrimų duomenimis, ženkliai išaugo Seimo, Vyriausybės (abiejų maždaug dvigubai) bei teismų vertinimas kaip “labai korumpuotų”. Taip pat stebimas ir akivaizdžiai sumažėjęs Prezidentūros korumpuotumo vertinimas, lyginant su 2004 m. pavasariu.

Dauguma Lietuvos gyventojų ir įmonių vadovų mano, kad kyšis padeda išspręsti problemas ir ketina ateityje, esant poreikiui tokiu būdu “išspręsti” problemą – duoti kyšį. Kiek optimistiškiau nuteikia tik tai, kad didžioji dalis jaunosios kartos (15-29 metų) atstovų netiki, jog kyšis gelbsti. Įdomu, kad 33% Lietuvos gyventojų ir 23% įmonių vadovų, manančiųjų, kad kyšio davimas problemų nesprendžia, vis dėlto teigia, jog, esant poreikiui, kyšį duotų. Lyginant su 2004 m., mažėja skaičius verslininkų, žadančių duoti kyšį, bet auga skaičius tai pasiruošusių daryti gyventojų.

Per paskutinius 5 metus 48% Lietuvos gyventojų ir 37% verslo įmonių vadovų nurodė davę nors vieną kyšį. Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį davė 26 % gyventojų ir 20% įmonių vadovų. Kyšį dažniau linkę duoti ekonomiškai aktyvūs asmenys (20-39 m.), turintieji aukštesnįjį arba aukštąjį išsimokslinimą, gaunantieji aukštesnes ir aukščiausias pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį, patys sau darbdaviai (savininkai) bei samdomi darbuotojai (dirbantys apmokamą darbą), didžiųjų miestų gyventojai, manantieji, kad per paskutinius 5 metus jų materialinė gerovė žymiai pagerėjo bei Lietuvos gyventojai kasdien aktyviai sekantys žiniasklaidos naujienas.

Tarp labiausiai kyšininkaujančių įmonių išsiskiria statybų įmonės, įmonės, turinčios nuo 11 iki 50 darbuotojų, bei įmonės, kurių 2004 metų apyvarta buvo nuo 1 mln. iki 5 mln. Lt.

„Lietuvos korupcijos žemėlapyje 2005“ buvo skaičiuojami kyšininkavimo indeksai, leidžiantys sugretinti institucijas pagal kyšių prievartavimo, kyšių mokėjimo dažnį ir kyšių efektyvumą. Lietuvos gyventojai teigia, kad jiems dažniausiai apie norą gauti kyšį leido suprasti Kelių policijoje, respublikinėse bei vietinėse ligoninėse, apskričių viršininkų administracijose, automobilių techninių apžiūrų centruose. Apklausos dalyviai liudija, kad šiose institucijose jie dažniausiai ir kyšininkavo. Absoliutūs korupcijos čempionai yra kelių policininkai, kuriems kyšius mokėjo 52% su jais tvarkiusių reikalus gyventojų, bei 40% su jais tvarkiusių reikalus įmonių vadovų.

Geros permainos, kad lyginant su 2004 m. Valstybinė mokesčių inspekcija išnyko iš labiausiai papirkinėtų institucijų penketuko bei sumažėjo kyšio davimo mastai miestų ir rajonų savivaldybėse.

Sociologinės apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kokiose iš pateiktų procedūrų jie yra dalyvavę, o tuomet buvo prašoma įvertinti korumpuotumo apraiškas tų procedūrų, kuriose jiems yra tekę dalyvauti. Tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai nurodė, kad labiausiai korupcijos pažeisti yra žemės paskirties keitimo procesas, leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimas ir dokumentų derinimas. Pažymėtina, kad tarp korumpuotų procedūrų, kuriuose teko dalyvauti verslininkams, trečioje vietoje atsidūrė paramos iš ES fondų gavimas, kurį 25% laiko „labai korumpuota“, o 41% – „iš dalies korumpuota“ procedūra.

Anot tyrėjų, tik kas penktas Lietuvos gyventojas žino, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį. Verslininkų informuotumas, lyginant su gyventojų, yra kur kas geresnis, – 44% jų žinotų kur pranešti apie korupcijos atvejį. Apie žinomą korupcijos atvejį praneštų tik 23% gyventojų ir 21% verslininkų. 41% gyventojų ir 47% verslininkų apie pranešimą svarstytų tik priklausomai nuo konkrečios situacijos, o 36% gyventojų ir 32% įmonių vadovų apie jiems žinomą korupcijos atvejį tikrai nepraneštų. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59%) ir daugiau nei pusė verslininkų (54%) prisipažįsta nenorintys dalyvauti antikorupcinėje veikloje.



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School