TILS skelbia Teisės projektų ir tyrimų centro išvadas dėl Ministro Pirmininko galimo interesų konflikto tyrimo.

Teisininkų išvados dėl Ministro Pirmininko galimo interesų konflikto tyrimo

“Transparency International” Lietuvos skyrius (TILS) paprašė Teisės projektų ir tyrimų centro išvados apie tai, ar 2005 m. spalio 20 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas dėl Ministro Pirmininko šeimos verslo galimos įtakos ekonominiams sprendimams atitinka ES ir Lietuvos teisės principus?

TILS prašė teisininkų įvertinti Komisijos pranešimą, kad ji nerado teisinio pagrindo siūlyti Ministrui pirmininkui nusišalinti ir nedalyvauti sprendžiant su „Mažeikių nafta“ susijusius klausimus. Šis sprendimas priimtas po to, kai visuomenėje kilo įtarimų, jog viena iš galimų kandidačių pirkti “Mažeikių naftos” akcijas yra bendrovė „Lukoil Baltija“, kurios valdybos pirmininkas I.Paleičikas yra turėjęs verslo ryšių su Ministro Pirmininko žmona, verslininke ir politike, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nare. Visuomenei kilo abejonės, ar Ministro Pirmininko žmonai „Lukoil Baltija“ valdybos pirmininkas I.Paleičikas nėra perleidęs pigiai viešbučio akcijas ir dabar gali tikėtis atlygio – palankaus akcijų pirkėjos vyro, Ministro Pirmininko elgesio, sprendžiant Vyriausybės žinioje esančių “Mažeikų naftos” akcijų įsigijimo klausimą?

TILS prašė teisininkų išvados dėl VTEK posėdžiui vadovavusio komisijos nario S.Vėlyvio pasisakymų, kad turimi duomenys nepatvirtina K.Brazauskienės ir I.Paleičiko bei su juo susijusių įmonių partnerystės – bendro verslo – buvimo, nors iš kitos pusės, pripažįstama, kad tarp dabartinės Ministro Pirmininko žmonos ir „Lukoil Baltija“ valdybos pirmininko I.Paleičiko per jų įtakoje esančias įmones buvo sudaromi verslo sandoriai.

Taip pat prašyta įvertinti, ar teisiškai pagrįstas S.Vėlyvio pateiktas sprendimo motyvas – “jeigu vedi turtingą moterį, tai nereiškia, kad supainiojai viešuosius ir privačiuosius interesus“ – ar iš tiesų viešų ir privačių intereso konflikto pripažinimui lemiamą reikšmę turi tai, kad politikas (Ministras pirmininkas) ne pats turi sandorių su „Lukoil Baltija“ valdybos pirmininku I.Paleičiku, bet jo žmona, iki jiems oficialiai įteisinant savo ryšius?

TILS prašė įvertinti, ar dabartinė VTEK sudarymo tvarka – kai jos vadovas kartu yra ir valdančiosios partijos narys – atitinka teisės reikalavimus?

Teisės projektų ir tyrimų centras išvadoje nurodo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, tiek Ministras Pirmininkas, tiek jo žmona, savivaldybės tarybos narė, priskiriami prie valstybės politikų. Jiems abiems taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimai.

Šiame įstatyme nėra nuostatos, kad tik esant įformintiems partnerystės santykiams tarp valstybės politiko, jo sutuoktinio (šiuo atveju – savivaldybės tarybos narės, Ministro Pirmininko sutuoktinės) ir verslininko (šiuo atveju – „Lukoil Baltija“ valdybos pirmininko I.Paleičiko) atsiranda privataus intereso situacija. Pagal įstatymą, tų sandorių, kurių egzistavimą pripažino VTEK, pakanka, kad galima būtų konstatuoti, jog santykiai tarp valstybės politikės bei Ministro Pirmininko sutuoktinės iš vienos pusės ir verslininko„Lukoil Baltija“ valdybos pirmininko I.Paleičiko iš kitos pusės yra pagrįsti privačiais interesais.

Pažymėtina, kad tiek Europos Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų veiksmų aktasdėl korupcijos privačiame sektoriuje, tiek ES Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais arba Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais nustato, kad korupcija yra ne tik tuomet, kai pareigūnas ar bendrovės vadovas tiesiogiai gauna asmeninę naudą iš priimamo sprendimo, bet ir tuomet, kai ta nauda gaunama netiesiogiai, per artimus asmenis.

Jei tokie reikalavimai keliami korupcijos vertinimui, tai tuo labiau būtina atsižvelgti į netiesioginio suinteresuotumo faktorių sprendžiant privačių ir viešų interesų konflikto atvejus.

Iš VTEK pranešimo liko neaišku, ar buvo padaryta ekonominė ekspertizė įvertinti akcijų įsigijimo sandoriui, kurį sudarė Ministro Pirmininko žmona, kai ji dar nebuvo su juo įteisinusi savo santykių? Tokiu būdu liko neaišku, ar akcijų vertė nebuvo sumažinta lyginant su rinkos kainomis, šitaip netiesiogiai materialai paremiant būsimąją Ministro Pirmininko žmoną?

Bet kuriuo atveju, santuoka asmens turtinių interesų nepanaikina. Todėl Ministro Pirmininko dabartinės žmonos sandoriai iki santuokos su “Lukoil Baltija“ valdybos pirmininku I.Paleičiku ir sandorių pagrindu atsiradę jos privatūs interesai išliko ir po santuokos su Ministru Pirmininku. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, privatus interesas yra ne tik paties valstybės politiko – Ministro Pirmininko – bet jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Šių įstatymo reikalavimų neatitinka VTEK sprendimo motyvas “jeigu vedi turtingą moterį, tai nereiškia, kad supainiojai viešuosius ir privačiuosius interesus“, suprantant jį taip, kad Ministras Pirmininkas neturės interesų konflikto, jei dalyvaus priimant valstybinius sprendimus dėl verslininko (jo bendrovės), su kuriuo Ministro Pirmininko sutuoktinė yra susieta komerciniais sandoriais.

Sprendžiant pareigūnų ir valstybės politikų etikos klausimus, netaikomi principai, kuriais vadovaujamasi baudžiamajame procese, t.y., netaikomi nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principai.

Valstybės politikas yra valdžios atstovas, kurio veiksmai turi būti skaidrūs, nekeliantys abejonių. Jei, iškilus abejonėms dėl interesų konflikto, valdžios atstovas nenusišalina, visuomenei tos abejonės dar labiau sustiprėja, valdžios sprendimais imama nepasitikėti, o tai stabdo teisinės valstybės kūrimą. Todėl ES tinkamo administravimo principai ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybės politiką vengti ne tik akivaizdaus, bet ir galimo interesų konflikto.

Reikalavimas vengti galimo interesų konflikto reiškia, kad abejonės aiškinamos nusišalinimo naudai. Jei valstybės politiką ar jo sutuoktinį, kitus jam artimus asmenis komerciniai sandoriai sieja su verslininku (bendrove), tai to verslininko (bendrovės) atžvilgiu priimant sprendimus valstybės politikas gali atsidurti interesų konflikte, todėl neturėtų dalyvauti tokių sprendimų priėmime.

Teisės projektų ir tyrimų centro išvadoje nurodoma, kad dabartinė VTEK sudarymo tvarka – kai jos vadovas kartu yra ir valdančiosios partijos narys – neatitinka teisės reikalavimų.

Pagal įstatymą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma iš 5 asmenų. Po vieną Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narį siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos teisininkų draugija. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudėtį tvirtina Seimas.

Pagal įstatymą ir Komisijos Nuostatus, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti nepriklausoma, nešališka ir vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais. Be kita ko, tai reiškia, kad Komisijos narių sprendimai negali būti nulemti partinių interesų.

Kiekvienas partijos narys privalo vykdyti partijos programą ir prisidėti įgyvendinant politinius partijos tikslus. Tarp tų tikslų gali būti ir kova prieš oponuojančias partijas ir parama savo partijos nariams.

Todėl akivaizdu, kad VTEK narys, kartu esantis politinės partijos nariu, visą laiką gali turėti interesų konfliktą tarp įstatymo reikalavimo būti nešališku ir būtinumo laikytis politinės partijos įstatų, partijos organų sprendimų bei vykdyti partijos politinius uždavinius.

Pažymėtina, kad ypač svarbu, jog Komisijos pirmininkas būtų nešališkas, nes pagal Komisijos Reglamentą, jei kai kuriais klausimais Komisijos nariai nepriima sprendimo bendru sutarimu, tai galutinį sprendimą priima Komisijos pirmininkas.

Dabartinėje aštrioje politinėje situacijoje, kai apklausos rodo nusivylimą demokratijos būkle, svarbu pasiekti, kad VTEK sprendimais būtų pasitikima, kad nekiltų abejonių, kad jie yra politiškai motyvuoti.