Naujienų archyvas

TILS susipažįsta su Policijos departamento vykdoma korupcijos prevencija. TILS direktorius R. Juozapavičius diskutavo su Policijos departamento vadovais apie korupcijos policijoje tyrimus ir korupcijos prevenciją.

Atgal
Meniu

TILS

Paskelbta birželio 21, 2005


Atrodo, kad Policijos departamento vadovams išties yra labai nemalonu, kad sociologinių tyrimų dalyviai taip neigiamai vertina policiją korupcijos tyrimuose.

Viena vertus, policijos vadovai kvestionavo tyrimų rezultatus, kita vertus, aiškino apie objektyvias prielaidas, sąlygojančias pareigūnų papirkinėjimą ir apie dideliai daliai visuomenės nežinomas savo pastangas pažaboti korupciją policijoje.

Susitikime buvo prieita išvados, kad Policijos departamento resursų neužtenka policijos korupcijai pažaboti, kad reikia aktyvesnio Vyriausybės, Seimo ir pilietinės visuomenės palaikymo.

Beje, žemiau pateiktame oficialiame Policijos departamento rašte minima neva TILS tyrimuose aptikta kyšio policininkams „amplitudė siekianti 8000 Lt“ nėra minima oficialiuose TILS tyrimų pristatymuose. Galbūt šie duomenys yra paimti iš sociologinių bendrovių ataskaitų, kaip pavieniai liudijimai.

Jūsų dėmesiui oficiali Policijos departamento ataskaita:

POLICIJOS DEPARTAMENTO VYKDOMOS PRIEMONĖS KOVAI SU KORUPCIJA

2004 m. buvo atliktas sociologinis tyrimas dėl korupcijos apraiškų Lietuvoje. Transparency international Lietuvos skyriaus parengtoje ataskaitoje „Korupcijos apraiškos šalies mastu atrinktose apskrityse ir jose esančiose savivaldybėse 2004 m.“ yra nurodyta, kad didžiausias korupcijos pažeidžiamumo indeksas 0,5 yra pareigūnų, kurie vykdo eismo priežiūrą. Kitas policines funkcijas vykdančių pareigūnų korupcijos pažeidžiamumo indeksas yra 0,1. Nors eismo priežiūrą vykdančių pareigūnų pažeidžiamumo indeksas pagal minėto tyrimo duomenis nustatytas didžiausias, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys daugiausia susiduria su korupcija (neoficialiai moka) naudodamiesi medicinos darbuotojų paslaugomis. Iš apklaustųjų net 76 proc. buvo susidūrę su medicinos darbuotojų teikiamomis paslaugomis ir iš jų 32 proc. jiems neoficialiai mokėjo, t. y. 4,2 karto dažniau, negu susidūrė su eismo priežiūros pareigūnais ir 3,5 dažniau, negu mokėjo eismo priežiūros pareigūnams. Taip pat kai kurie tyrimo duomenys kelia abejonių (pvz. neoficialių mokėjimų eismo priežiūrą vykdantiems pareigūnams amplitudė iki 8000 nelabai reali, nes mokant oficialiai didžiausia bauda už KET pažeidimą vadovaujantis ATPK yra 5000 Lt. Abejotinas ir tas faktas, kad 18 proc. tyrimo metu apklaustų asmenų, kurie buvo susidūrę su eismo priežiūrą vykdančiais pareigūnais, neoficialiai jiems mokėjo tik įvykus susidūrimui ir dar neįvardijus šio susidūrimo problemos). Tačiau tenka pripažinti, kad iš visos policijos veiklos daugiausia korupcija pasireiškia eismo priežiūros srityje. Tai buvo nustatyta ir atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą. Į tai buvo atsižvelgta tiek planuojant korupcijos prevencines priemones, tiek jas vykdant.

Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės vado 2004 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtinta Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės antikorupcinė programa 2004-2005 m. Numatytos antikorupcinės priemonės, paskirti atsakingi asmenys už šios programos įgyvendinimo kontrolę.

Policijos generalinio komisaro 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5-V-311 patvirtintas Kovos su korupcija priemonių planas 2005 metams. Šiame plane numatytos kovos su korupcija priemonės, paskirti atsakingi padaliniai už priemonių įgyvendinimą bei nustatyti priemonių įgyvendinimo terminai. Planuojant minėtas priemones buvo atsižvelgta į sociologinių tyrimų duomenis dėl korupcijos atvejų ir nemaža dalis priemonių yra nukreipta mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę eismo priežiūros srityje.

Policijos patrulių veiklos kontrolė yra vykdoma vadovaujantis policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatomis. Minėtoje instrukcijoje nustatyta, kad patrulių tarnybos tikrinimas yra atviras arba slaptas. Policijos įstaigos, policijos įstaigos viešosios policijos, policijos patrulių padalinių vadovai turi atlikti atvirus patikrinimus ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o slaptus – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Slapto tikrinimo metu tikrintojas slapta stebi tikrinamuosius, o esant būtinumui gali naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemones. Tikrinimo metu tikrinama: kaip patruliai atlieka tarnybines pareigas, kokius įvykius fiksuoja tarnybos metu, tarnybos formos ir būdai, kuriais nustatomi teisėtvarkos pažeidimai, patrulių elgesys su teisės pažeidėjais, ar teisingai stabdomos transporto priemonės, ar pagrįstai taikomos administracinio poveikio priemonės Kelių eismo taisyklių pažeidėjams ir kt. Apie tikrinimo rezultatus surašomi tarnybiniai pranešimai, informuojami atitinkamų policijos padalinių vadovai ir nedelsiant imamasi priemonių trūkumams šalinti. Policijos įstaigų veikla tikrinama kompleksinių patikrinimų metu. Šie patikrinimai vyksta pagal policijos generalinio komisaro kasmet tvirtinamą grafiką. Taip pat policijos generalinis komisaras kiekvieną mėnesį tvirtina šalies policijos įstaigų netikėtų patikrinimų grafiką. Šiuos netikėtus patikrinimus kiekvieną savaitę atlieka įvairių Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padalinių pareigūnai. Per 2004 metus buvo atlikti 32 tokie patikrinimai.

Policijos generalinio komisaro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-183 patvirtinti Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos nuostatai, kurias šiam padaliniui pavesta įgyvendinti priemones korupcijos prevencijos klausimais Policijos departamento struktūriniuose padaliniuose ir policijos įstaigose. Policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 15 d. įsakymais Nr.390-394 vidaus tyrimų padaliniai (pareigybės) įsteigti aukštesnės pakopos policijos komisariatuose. Šiems padaliniams taip pat kompetencijos ribose pavesta planuoti ir vykdyti korupcijos prevencines priemones.

Policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.V-732 Lietuvos kriminalinės policijos biurui pavesta vykdyti operatyvinę veiklą, siekiančią atskleisti ir užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, kurios pasireiškia korupcija policijoje.

Policijos generalinio komisaro 2004 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.V-473 Lietuvos kriminalinės policijos biure Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiojoje valdyboje nuo 2004 m. spalio 1 d. įsteigta 5-oji valdyba, kuriai pavesta vykdyti nusikalstamų korupcinių veikų tyrimą bei prevenciją policijos sistemoje.

Remiantis Policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-247 patvirtinto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento 150 punktu Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba vertina teisės akto projektą arba siūlymą antikorupciniu požiūriu.

2004 m. rugpjūčio 16 d. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdyba organizavo aukštesnės pakopos bei specializuotų policijos įstaigų atstovams seminarą „Korupcijos rizikos tikimybės nustatymas“. Šiame seminare dalyvavo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Prevencijos ir priežiūros skyriaus atstovas. 2004 m. IV ketvirtį aukštesnės pakopos policijos komisariatai bei specializuotos policijos įstaigos atliko savo bei joms pavaldžiose policijos įstaigose korupcijos tikimybės nustatymą.

Policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-78 įsteigta Policijos departamento tarnybinės etikos komisija ir patvirtinti jos nuostatai.

Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksas. Jame nustatytos pareigūnų pareigos laikytis antikorupcinių nuostatų, t. y. pareigūnas privalo: būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; vengti viešų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai; pranešti vadovui ir, jam pritarus, nevykdyti užduoties, jeigu yra interesų konfliktas arba turima argumentų, jog privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti valstybės ir policijos prestižui; netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų.

Policijos departamentas prie VRM 2004 m. lapkričio 16 d. raštu Nr.S5-7164 pateikė siūlymus Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamentui dėl atnaujintos Nacionalinės kovos su korupcija programos 2005-2007 metams rengimo. Buvo pasiūlyta eliminuoti iš valstybės įstaigų ir institucijų funkcijų teisingumo vykdymo (baudimo) funkciją, t. y. atsisakyti administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo ir sprendimų šiose bylose priėmimo ir ją priskirti apylinkių teismų kompetencijai, parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso, įstatymų, kitų teisės norminių aktų pakeitimo ir papildymo projektus, nustatyti minėtos funkcijos perdavimo teismams mechanizmą. Taip pat buvo pasiūlyta sukurti ir įdiegti informacinę sistemą duomenims apie korupcijos atvejus valstybės tarnyboje kaupti, parengti įstatymų ir kitų teisės norminių aktų pakeitimo ir papildymo projektus, įpareigojančius valstybės ir savivaldybės įstaigas bei institucijas informuoti duomenų kaupimo subjektą apie nusiskundimus dėl valstybės tarnautojų padarytų korupcinių veikų, šių veikų tyrimo eigą bei rezultatus, nustatyti šių duomenų kaupimo subjektą, sukurti ir įdiegti technologinę bazę minėtiems duomenims kaupti, bei pateikimo mechanizmą.

2005 m. kovo mėn. Policijos departamentas prie VRM išanalizavo Nacionalinės kovos su korupcija programos 2005-2007 metams projektą ir 2005 m. kovo 7 d. raštu Nr. 5-S-1500 siūlymus dėl šio projekto pateikė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamentui.

Policijos departamentas parengė ir įgyvendina Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų įgyvendinimo policijos sistemoje programos, kurios vienas iš uždavinių – kompleksiškai kovoti su įvairių nusikalstamų veikų apraiškomis, ypač su organizuotu nusikalstamumu bei moderniajai visuomenei būdingais kitais reiškiniais (korupcija, terorizmas), apsaugant asmens teises ir teisėtus interesus, nuostatas. Minėtos programos 2.3 priemonė yra užkirsti kelią korupcijos galimybei policijos įstaigose. Policijos generalinio komisaro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-288 „Dėl viešojo saugumo plėtros iki 2010 m. strategijos įgyvendinimo policijos sistemoje programos vykdymo“ atsakingomis už minėtos priemonės įgyvendinimą paskirtos Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų ir Policijos informacijos valdybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Šios priemonės įgyvendinimo vertinimo kriterijus yra korupcijos atvejų policijoje dinamika.

Siekiant nustatyti korupcijos atvejų policijoje dinamiką buvo analizuojami duomenys apie policijos pareigūnų įvykdytas korupcines veikas 2003-2004 m.

2003 m. dėl 40 policijos pareigūnų, įtariamų korupcija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Iš jų, 14 (28%) pareigūnai nuteisti ir teismo nuosprendžiai įsiteisėjo, 1 (2%) nuteistas, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, 2 (4%) policijos pareigūnų baudžiamosios bylos perduotos į teismą, 17 (34%) policijos pareigūnų pareikšti įtarimai, 3 (6%) policijos pareigūnams ikiteisminis tyrimas tik pradėtas ir daugiau procesinių sprendimų nepriimta, dėl kitų 13 (26%) policijos pareigūnų ikiteisminiai tyrimai nutraukti pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2003 m. buvo nustatyta 11 policijos pareigūnų, padariusių korupcinius (nenusikalstamus) teises pažeidimus.

2004 m. dėl 34 policijos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų korupcinių veikų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Iš jų, 2 (6%) pareigūnai nuteisti, tačiau teismo nuosprendžius apskundė, 1 (3%) nuteistas, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, 2 (6%) policijos pareigūnų baudžiamosios bylos perduotos į teismą, 7 (21%) policijos pareigūnams pareikšti įtarimai, 8 (24%) policijos pareigūnams ikiteisminis tyrimas tik pradėtas ir daugiau procesinių sprendimų nepriimta, dėl kitų 14 (40%) policijos pareigūnų ikiteisminiai tyrimai nutraukti pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Taip pat nustatyta, kad 4 policijos pareigūnai padarė korupcinius teises pažeidimus.

Šiuo metu dar negalime konstatuoti ar yra policijos pareigūnų, 2004 m. padariusių nusikalstamas korupcines veikas, nes kol kas nėra nuteistų policijos pareigūnų, kuriems teismo nuosprendžiai būtų įsiteisėję, tačiau yra didelė tikimybė, kad jų bus mažiau, negu 2003 m. Tokia išvada yra daroma atsižvelgus į tai, kad 2004 m. pradėta 18% mažiau ikiteisminių tyrimų pagal korupcines veikas negu 2003 m. bei į tai, kad 40% (2003 m.- 26%) pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukta pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Siekdamas nustatyti visuomenės pasitikėjimo policija lygį, 2004 metais Policijos departamentas prie VRM užsakė atlikti reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą (toliau – apklausa) dėl pasitikėjimo ir nepasitikėjimo policija priežasčių išanalizavimo, viešojo saugumo užtikrinimo kriterijų nustatymo bei kitų policijos ir su ja susijusių visuomenės poreikius tenkinančių klausimų išnagrinėjimo. Apklausos rezultatai panaudojami vertinant policijos įstaigų veiklą, rengiant ir tobulinant jų strateginius veiklos planus, prognozuojant policijos veiklos perspektyvas, nustatant prioritetus ir prezentuojant policijos, kaip atviros institucijos visuomenei, veiklą. 2004 metais apklausą atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Buvo apklausti 1206 Lietuvos gyventojai nuo 18 ir vyresni, 102 Lietuvos vietovėse. Atlikus apklausą bei apibendrinus rezultatus buvo nustatyta, kad 2004 m. balandžio mėnesį policija pasitikėjo 45 proc. Lietuvos gyventojų. Tokią apklausą Policijos departamentas numato užsakinėti kiekvienais metais ir jos rezultatus skelbti Policijos departamento tinklalapyje.

BENDRADARBIAVIMAS

2004 m. kovo 2-7 d. bei balandžio 13-22 d. policijos įstaigų atstovai dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos kartu su Kanados kovos su korupcija ir prevencijos ekspertu dr. Micheliu Girodo organizuotame projekte „Korupcijos rizikos analizės valstybės institucijose metodikos parengimas“. Šio projekto metu Lietuvos atstovai buvo supažindinami su metodika bei pareigūnų patikimumo korupciniu požiūriu vertinimo būdais, kurie taikomi nemažai užsienio valstybių. Taip pat šio projekto metu buvo svarstomos tokios metodikos taikymo galimybės Lietuvos valstybės institucijose.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos 6.4.1 priemonę, nuolat dalyvaujama Baltijos jūros regiono valstybių kovos su organizuotu nusikalstamumu projekto (Task Force) Operatyvinio komiteto pasitarimuose, t. y. š. m. 26-27 d., gegužės 5 d. rugsėjo 30 d. bei gruodžio 6-7. 2004 m. birželio 14-15 policijos atstovas dalyvavo Baltijos jūros regiono šalių vidaus reikalų (teisingumo) ministrų susitikime Kopenhagoje.

2004 m. gruodžio 7 d. Policijos departamento atstovai dalyvavo susitikime su Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės GRECO ekspertais. Susitikimo metu ekspertai buvo informuoti apie policijos sistemos pareigūnų įgyvendinamas priemones kovojant su korupcija.

2005 m. balandžio 22 d. kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo organizuotas susitikimas su PHARE projekto ekspertu iš Honkongo Eric Lockeyear. Susitikimo tema „Kovos su korupcija administracinių gebėjimų stiprinimas“.

Pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija pro ramos priemonės pradėtos įgyvendinti 2002 m., tačiau policijai šioms priemonėms įgyvendinti iki šiol lėšos nebuvo skirtos.



Daugiau apie mūsų veiklą

Politikos skaidrumas
Viešųjų finansų skaidrumas
Verslo skaidrumas
Žiniasklaidos skaidrumas
Antikorupcinis ugdymas
Dalyvaujamasis biudžetas
Transparency School