Jos Ekselencijos išskirtinis dėmesys kovai su korupcija yra svarbi žinia visiems mums. Daugelis politikų ir valstybės tarnautojų mūsų šalyje apskritai neišdrįsta prabilti apie korupcijos problemą ir imtis konkrečių veiksmų.
Iš tiesų, teisėkūros procese, teismų darbe, viešuosiuose pirkimuose vis dar lieka opių problemų. Pakeistas Teismų įstatymas tikrai sudaro teorines galimybes šiek tiek atverti teismų sistemą visuomeninei kontrolei, tačiau viskas priklauso nuo to, ar bus užtikrintas realus, atskaitingas pilietinės visuomenės įsitraukimas į teismų darbą.
Tai, kad teisėkūros procesas Lietuvoje iš esmės nėra skaidrus, nėra jokia paslaptis. Yra būtina uztikrinti, kad žmonės galėtų žinoti, kas siūlo konkrečią įstatymo projekto pataisą, dėl kokių priežasčių ji buvo priimta arba atmesta. Pavyzdžiui, šiuo metu, matome dažną institucijų nenorą arba nesugebėjimą dalyvauti tokiame pokalbyje su NVO sektoriaus atstovais.
Kalbant apie viešuosius pirkimus, viešumas ir skaidrumas yra labai svarbūs veiksniai pažaboti korupciją viešųjų pirkimų srityje. Bet vien to neužtenka. Dar 2008 metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavę verslininkai teigė, kad korupciniai sandoriai viešuosiuose pirkimuose yra labiausiai tikėtini rengiant kvalifikacinius reikalavimus, technines specifikacijas bei vertinant pasiūlymus ir skelbiant nugalėtoją. Todėl, viešinant bet kokią informaciją, yra be galo svarbu užtikrinti pajėgumus vykdyti efektyvų stebėseną ir reaguoti į pranešimus apie galimus korupcijos atvėjus.
Lyginant su 2010 metais, didelio skirtumo ministerijų ir savivaldybių pajėgumuose kovoti su korupcija nematau. Jie, kaip ir praetais metais, iš principo lieka minimalūs. O tai reiškia, kad antikorupcinių pokyčių realiam gyvenime, bent jau kiek tai liečia šitas institucijas, manau, tikėtis neverta.
Apskritai, mūsų valdžios atstovai ir toliau skiria labai mažai dėmesio ilgalaikėms kovos su korupciją priemonėms. Vis dar neturime Pranešėjų apsaugos įstatymo, aiškių karštųjų linijų veikimo standartų, žmonės bijo įsitraukti į pilietines iniciatyvas ir apskritai nelabai pasitiki valdžios institucijomis, nežino, kaip jie galėtų ką nors pakeisti patys. Pasaulinė antikorupcinė praktika rodo, kad šiuo atveju yra būtina skirti ypatingą dėmesį antikorupciniam švietimui, realiam piliečių įgalinimui ir įtraukimui į sprendimų priėmimą.
Dabar tokie įrankiai dažniausiai atsiranda pilietinės visuomenės iniciatyvų dėka. Pavyzdžiui, www.kąveikiavaldžia.lt pagalba žmonės gali sekti Seimo ir kitų institucijų darbą. Greitai www.parašykjiems.lt puslapio dėka keliais paspaudimais bus įmanoma susisiekti su mūsų valdžios atstovais. Kitaip realių permainų neverta tikėtis, nes visų korumpuotų asmenų nepagausi. Mūsų siekis turi būti padaryti taip, kad žmonėms neapsimokėtų duoti kyšį, o korupciniai sąntykiai apskritai taptų nepriimtini.