Parlamentas skubos tvarka ėmė svarstyti dar vieną Seimo rinkimų įstatymo pataisą

Vilnius, rugsėjo 14 d. (BNS). Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė ir nusprendė skubos tvarka svarstyti dar vieną Seimo rinkimų įstatymo pataisą, nors jau prasidėjo oficiali rinkimų agitacijos kampanija.

Liberalų ir centro frakcijos narys Stasys Kružinauskas pasiūlė Seimo rinkimuose nustatyti tokią pat kandidatų sąrašų reitingavimo tvarką, kokia buvo taikoma ir Europos Parlamento rinkimams.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, galutinę kandidatų vietą sąraše po balsavimo lemia ne tik rinkėjų atiduoti pirmumo balsai, bet ir jiems partijų ar koalicijų skirta vieta pradiniame sąraše.

Europos Parlamento rinkimuose galutinę kandidatų vietą sąraše lėmė tik rinkėjų atiduoti pirmumo balsai. Tokią sistemą siūloma taikyti ir Seimo rinkimams.

„Tai yra sveikintinas dalykas, kuris bus patrauklus rinkėjams, tačiau, ar to nebuvo galima padaryti anksčiau?“, – BNS sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą partijos gali atsisakyti suteikti rinkėjams galimybę reitinguoti jų sąrašą.

Iš kandidatų sąrašus Seimo rinkimuose iškėlusių trylikos partijų ir dviejų koalicijų to VRK iki nustatyto termino paprašė tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), į kurios kandidatų sąrašą įrašyti ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai.

Seimo rinkimai vyks spalio 10 dieną.

DĖL GALUTINIO REITINGO APSKAIČIAVIMO TVARKOS KEITIMO SEIMO RINKIMUOSE

Seime įregistruota pataisa, kuria siūlomas partijos reitingo įtakos galutiniam rinkimų reitingui atsisakymas, naudinga tik išoriškai. Formaliai tokia tvarka atrodo demokratiškesnė, tačiau efektyvaus valdymo ir ilgalaikės perspektyvos požiūriu ji turi rimtų trūkumų.

1. Kaip žinia, vien rinkėjų balsais paremtas rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatų nustatymas pagrįstas sprendimo anonimiškumu. Už partijos sąrašą balsuojantis žmogus niekada nežino kaip pasiskirstys reitingo balai. Todėl jis negali prognozuoti kokie asmenys pateks į Seimą. Žinodamas kaip balsuos kiti, jis dažnu atveju pasirinktų kitus asmenis, kuriems suteiktų reitingo balą.

Partijos reitingo įtaka galutiniam rezultatui šį netikrumą tam tikru mastu sumažina.

2. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad darydama įtaką galutiniam reitingo balui, politinė partija gali efektyviau pasiruošti darbui parlamente – ji gali suformuoti įvairiapusiškesnės sudėties frakciją, surinkti žmones, kurių tarpe yra daugelio svarbiausių sričių žinovai. Kitu atveju ji tampa priklausoma nuo atsitiktinumo (kaip „sukris“ galutinio rezultato negalinčių numanyti rinkėjų balsai).

3. Nederėtų pamiršti ir to, kad partijos reitingo įtaka galutiniam rezultatui padeda politinėms partijoms iškelti naujus žmones, kuriems kitu atveju būtų labai sunku patekti į politiką. Dažnai perspektyvūs pradedantieji politikai žinomi tik savo partijų viduje ir nesuteikus jiems galimybės žmonėms įrodyti savo sugebėjimus, taip ir lieka nežinomi. Šanso parodyti savo galimybes atėmimas paskatintų ir politikos stagnaciją – juk visiškai natūralu, kad žmogus nelinkęs balsuoti už tą, kurį menkai pažįsta. Pasirenkamas tegu ir mažiau kompetentingas, bet labiau žinomas. Visi žinome, kaip Lietuvos politikoje reikalingas atsinaujinimas (ne radikalus, o racionaliai pasvertas ir motyvuotas).

Taigi, mūsų įsitikinimu, dabartinė tvarka, kuomet rinkimų rezultatus lemia du reitingo balai, derina demokratijos (rinkėjams nepriimtinas kandidatas gali būti eliminuotas) ir efektyvios „personalo vadybos“ politikoje principus.

Papildomai norėtume pažymėti dar vieną dalyką. Nepaprastai ydinga praktika prieš pat rinkimus keisti įstatymus neišnyksta. Ką tik buvo pakeista rinkimų tvarka ir numatytas antrasis rinkimų turas vienmandatėse rinkimų apygardose. Dabar, likus vos kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų, siūloma keisti dar vieną principinę nuostatą. Esame įsitikinę, kad rinkiminio vajaus metu tokie sprendimai negali būti priimami. Juolab, kad ir patys politikai balsuojant šiuo klausimu jaus spaudimą: negi leisi savo oponentams sakyti, kad bijai rinkėjų sprendimo. Todėl manipuliuojant populistiniais teiginiais įstatymas priešrinkiminiu laikotarpiu gali būti priimtas ir daugiausiai tų, kurie nepatenkinti savo vieta partijos sąraše, balsais.

Pagarbiai,

dr. Algimantas Čepas

Valstybės mokslo įstaigos Teisės instituto direktorius

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus valdybos pirmininkas