"Transparency International" Lietuvos skyrius ir Pilietinės visuomenės institutas siūlo Vyriausybei Sąžiningumo paktą dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo.

Sociologinės apklausos atskleidžia, kad beveik 77% piliečių yra įsitikinę, jog ES struktūrinių fondų parama yra skirstoma neskaidriai ir neefektyviai ar greičiau neskaidriai ir neefektyviai[1]. Tačiau patys ES struktūrinius fondus administruojančių institucijų atstovai ir paramos gavėjai projektų atrankos skaidrumą vertina pozityviai: skalėje nuo 0 iki 1 balo, projektų atrankos proceso skaidrumas įvertintas 0,7 balo[2]. Vis dėlto šiandien niekas negali garantuoti, kad ES pinigai skaidriai ir efektyviai pasieks tuos, kuriems jų labiausiai reikia.

Šiuo metu daugiausia kalbama apie projektų atrankos proceso politizavimą. Esą politikų ir tarnautojų slaptas tinklas užvaldo ES paramą. Tą įspūdį sustiprina ir įvairių ekspertų įžvalgos dėl skaidrumo stokos. Konstatuojama, kad nėra užtikrintas įgyvendinančiųjų institucijų autonomiškumas santykiuose su savo steigėjomis – ministerijomis, kurios gali įtakoti įgyvendinančiųjų institucijų atliekamų projektų vertinimų rezultatus. Pastebima, kad nepakankamai tikslūs projektų atrankos kriterijai palieka erdvės piktnaudžiavimui, nepakankamai efektyviai įgyvendinamos skundų nagrinėjimo nuostatos, projektų atrankos procesas nepakankamai viešinamas.

Ypač paramos panaudojimo skaidrumas nukenčia dėl neužtikrinto partnerystės principo – socialiniai ir ekonominiai partneriai bei pilietinių organizacijų atstovai dalyvauja projektų atrankos komitetuose tik su patariamojo balso teise, o kai kuriose BPD priemonėse išvis nėra įtraukti į projektų atrankos komitetų sudėtį. Tie, su kuriais teko bendrauti, pažymi, kad nevyriausybinio sektoriaus atstovams yra labai sunku dalyvauti šiame procese, nes ES struktūrinės paramos sistema Lietuvoje yra perdėtai sudėtinga. Sudėtingos sistemos yra labai palanki terpė korupcijai.

Siekdami paskatinti skaidresnį ir efektyvesnį ES paramos panaudojimą, kviečiame Finansų ministeriją pasirašyti Sąžiningumo paktą. Juridinė sutartis numatytų konkrečias sąlygas, kurioms esant „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir Pilietinės visuomenės instituto (PVI) deleguoti ekspertai galėtų atsakingai dalyvauti darbo grupėje, svarstančioje ES struktūrinių fondų paramos Lietuvai 2007 -2013 metais panaudojimo prioritetus, BPD priežiūros komitete ir visuose projektų atrankos komitetuose stebėtojų teisėmis.

„Transparency International“ visame pasaulyje turi sukaupusi daug patirties, kaip užtikrinti, kad dideli bendruomenės lėšų panaudojimo projektai būtų prižiūrimi viešojo intereso gynėjų. Nuo Didžiųjų Karačių vandentiekio statybų Pakistane ir užtvankų statybų Meksikoje iki Berlyno tarptautinio oro uosto ir Latvijos nacionalinės bibliotekos statybų – Sąžiningumo paktai sudaro pilietinei visuomenei galimybes deleguoti savo atstovus stebėti milžiniškų kontraktų sudarymą ir vykdymą. Taip mėginama išsklaidyti abejones dėl galimos korupcijos.

Viešuosius pirkimus neretai lydi labai panaušaus pobūdžio įtarimai, kaip ir ES paramos skyrimą: favoritizmas, nevienodos konkurencinės salygos, nepakankama paramos panaudojimo priežiūra ir pan. Todėl manome, kad Sąžiningumo paktai galėtų būti efektyvi primonė užtikrinti ir ES paramos panaudojimo skaidrumą.

Specifiniai bendradarbiavimo sutarčių veikimo mechanizmai priklauso nuo politinės situacijos atitinkamoje šalyje. Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje bendra praktika yra atskirų sutarčių kiekvienam viešajam pirkimui sudarymas. Šiuo atveju sutartis naudojama tik riboto laiko ir apimties procedūrai įvykdyti, neatliekant jokio platesnio susijusių procesų (procedūrų) vertinimo.

Labiau „juridinis“ yra metodas, kurį naudoja kolegos Europoje. Bendradarbiavimo sutartys sudaromos kaip priemonių visuma, skirta abipusiam bendradarbiavimui, su aiškiai nustatytomis teisėmis ir įsipareigojimais. Minėtuose dokumentuose nurodomi įvairūs privalomi įsipareigojimai trečiosioms šalims, užtikrinant, kad konkreti nevyriausybinė organizacija turi absoliučias teises vykdyti šio proceso priežiūrą. Pavyzdžiui, sutartis, sudaryta tarp bendrovės „Transparency International Latvija“ ir Kultūros ministerijos bei Agentūros, visiškai tinka palyginimui su sutartimi, sudaryta tarp „Transparency International Vokietija“ ir Berlin-Brandenburg federalinės žemės dėl statybos projekto tarptautiniame Berlyno oro uoste.

TILS vykdo tarptautinį projektą „Skaidrumas per budrumą“, o PVI – projektą „Europos sąjungos struktūrinių fondų monitoringas: panaudojimo efektyvumas“. Abu projektus remia Europos Komisija ir jie yra skirti skaidresniam ir efektyvesniam ES struktūrinių fondų paramos panaudojimui užtikrinti. Abi pilietinės organizacijos siekia paskatinti glaudesnį už ES paramą atsakingų institucijų, socialinių bei regioninių partnerių, visuomenės organizacijų bei teisėsaugininkų bendradarbiavimą, kad ši parama būtų įsisavinta kuo skaidriau ir kuo efektyviau.

Latvijos „Transparency Interenational“ skyriaus „Delna“ pasirašytą Sąžiningumo paktą galima rasti skyrelyje „Skaitiniai“.