Transparency International: Korupcija statybose kenkia ekonomikai ir kainuoja gyvybes
Londonas, 2005 03 16
‘Korupcija didelio masto visuomeniniuose projektuose yra didelė kliūtis darniai plėtrai’, sakė Peteris Eigenas (Peter Eigen), Transparency International (TI) pirmininkas, šiandien pristatydamas TI Pasaulio korupcijos ataskaitą 2005 (Global Corruption Report 2005). ‘Korupcija viešųjų pirkimų srityje kamuoja ir išsivysčiusias, ir besivystančias šalis. Kai kyšio dydis tampa svarbesnis už projekto vertę, rezultatai yra bloga kokybė ir prastas infrastruktūros valdymas. Korupcija švaisto pinigus, kenkia ekonomikai ir kainuoja gyvybes’, teigė Peteris Eigenas. Pasaulio korupcijos ataskaita 2005 m. skiria ypatingą dėmesį statyboms ir pokonfliktiniam atstatymui bei pabrėžia, kaip svarbu vyriausybėms užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, o tarptautinėms kompanijoms – nemokėti kyšių.
TI yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kovojanti prieš korupciją visame pasaulyje.
Skaidrumo trūkumas didelio masto projektuose gali turėti labai blogą įtaką ekonomikos plėtrai. ‘Korumpuoti pirkimų procesai palieka besivystančias šalis su netinkama infrastruktūra ir dideliais įsiskolinimais’, teigė Peteris Eigenas. Korupcija padidina infrastruktūros kainą ir sumažina jos kokybę. Korupcija taip pat kainuoja gyvybes. Gamtos katastrofų sukelti nuostoliai kur kas didesni vietose, kur inspektoriai buvo papirkti ir ignoravo statybos ir planavimo taisykles. Korupcija atima lėšas iš sveikatos ir švietimo programų ir nukreipia jas į didelius, daug lėšų reikalaujančius infrastruktūros projektus.
Tyrimai pakartotinai rodo, kad korupcija statybų sektoriuje yra didesnė nei bet kuriame kitame. Statybų rinka visame pasaulyje verta apie 3200 milijardų JAV dolerių. Ši rinka sudaro 5-7% BVP išsivysčiusiose ir pažangiose besivystančiose valstybėse bei apie 2-3% BVP neturtingose besivystančiose šalyse. TI teigia, kad kiekvienais metais visame pasaulyje dėl kyšininkavimo statybų sektoriuje prarandama apie 300 milijardų JAV dolerių – 10% procentų visų kontraktų vertės. Pasaulio korupcijos ataskaita pristato detalias didelių infrastruktūros projektų studijas, tarp jų korumpuotų politikų vaidmenį 500 milijonų JAV dolerių vertės atliekų naikinimo įmonės Kelne (Vokietija) projekte, kur, kaip teigiama, 13 milijonų JAV dolerių buvo sumokėta kyšiams.
Korupcija randama visose statybos projektų stadijose. Kai kurie projektai nebūtų praėję planavimo stadijos be korupcijos. Korupcija sutinkama ne tik kontraktų skyrime, bet ir objekto aptarnavime ir eksploatacijoje, jį užbaigus. Konkursas taip pat gali būti korumpuotas dėl tarptautinio spaudimo.
Tam tikros ypatybės daro statybų sektorių ypač linkusiu į korupciją. Tai didelė konkurencija dėl svarbių kontraktų; daugybė būtinų patvirtinimų ir leidimų; projektų išskirtinumas, sudarantis sunkumų palyginti kainas; daugybė progų viršijimams ir vėlavimams; ir faktas, kad darbo kokybę paslepia betonas ir tinkas. Projektus vykdo keliolika ar net keli šimtai mažų subrangovų, kurių tarpusavio sandorius sunku patikrinti.
Korupcija taip pat nukreipia lėšas į aplinkai žalingus projektus. Dažnai korupcijos rezultatai yra nereikalingi projektai su potencialiai žalingomis pasekmėmis aplinkai ir visuomenei. Neretai korupcijoje dalyvauja ir konsultantai, rizikuojantys prarasti ateities kontraktus, jeigu neparems savo klientų interesų skatinti naujas ‘plyno lauko’ (greenfield) investicijas.
Korupcija ne tik kenkia ekonomikai, ji suteikia jai tam tikrą formą. Pripažindami korupcijos statybų sektoriuje problemą, biudžeto formuotojai gali nukreipti lėšas iš sektoriaus, norėdami išvengti nuostolių. Kita vertus, jeigu sprendžiantieji patys yra korumpuoti, jie gali nuspręsti padidinti išlaidas infrastruktūrai, kartu padidindami sau galimybes pasipelnyti. Diegimo tarpsnyje korupcija sumažina išlaidas infrastruktūrai, taip pat ir jų našumą. Korupcija taip pat padidina infrastruktūros paslaugų eksploatacijos išlaidas, ir sumažina paslaugų kokybę ir priėjimą prie jų, ypač neturtingiems žmonėms.
Korupcija negali būti nugalėta be politikų ryžto tai padaryti. Tačiau pilietinė visuomenė taip pat turi būti pasirengusi kontroliuoti jų veiksmus, užtikrinti pažadų laikymąsi ir laikyti juos atsakingais. Mūsų budrumas ne tik pagerins valstybės finansus ir investicijų į statybų ir infrastruktūros projektus kokybę, bet ir užtikrins, kad visuomenės pinigai būtų naudojami visuomenės naudai.
Transparency International taip pat pristatė Minimalius viešųjų užsakymų standartus (Minimum Standards for Public Contracting), skirtus skaidriam visuomeninių lėšų panaudojimui. ‘Tarptautiniai donorai ir šalių vyriausybės turi labiau stengtis, norėdami užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, pritaikydami efektyvias antikorupcines procedūras. Reikalingos griežtos sankcijos prieš kompanijas, mokančias kyšius, tarp jų kontrakto atėmimas ir neleidimas dalyvauti konkursuose ateityje’, teigė Juanita Olaya, TI Viešųjų pirkimų programos vadovė.
Transparency International standartai siūlo viešuosius pirkimus vykdančioms institucijoms užtikrinti, kad kontraktai yra atviri visiems konkurencingiems pasiūlymams. Taip pat rekomenduojama sudaryti kyšininkaujančių kompanijų juodąjį sąrašą, atskleisti visą procesą plačiajai visuomenei, ir užtikrinti kontrolę iš nepriklausomų agentūrų ir pilietinės visuomenės pusės. Pasaulio Bankas jau įsteigė juodąjį sąrašą korumpuotoms kompanijoms. TI Standartai taip pat siūlo naudoti TI Sąžiningumo paktą, įpareigojantį užsakovus ir konkurso dalyvius susilaikyti nuo kyšininkavimo. Sąžiningumo paktas jau sėkmingai sumažino korupciją ir išlaidas viešiesiems pirkimams daugelyje pasaulio valstybių. Jis naudojamas Berlyno-Brandenburgo tarptautinio oro uosto projekte, kurio vertė – 2 milijardai eurų.
TI taip pat reikalauja, kad privatus sektorius labiau stengtųsi sumažinti kyšininkavimą. ‘Paplitus kyšininkavimą stabdantiems įstatymams, verslo valdymo ir antikorupciniams kodeksams, kompanijų vadovai neturi pasiteisinimo kyšių davimui’, sakė Peteris Eigenas.
Transparency International
Minimalūs viešųjų pirkimų standartai
1. Įdiegti elgesio kodeksą, kuris įpareigoja užsakančią instituciją ir jos darbuotojus laikytis griežtos antikorupcinės politikos. Ji turėtų įvertinti galimus interesų konfliktus, sukurti mechanizmus, skirtus pranešti apie korupciją, ir apsaugoti informatorius.
2. Priimti paraiškas tik iš kompanijų, kurios įdiegė elgesio kodeksą, įpareigojantį kompaniją ir jos darbuotojus laikytis griežtos antikorupcinės politikos.
3. Įsteigti juodąjį sąrašą kompanijoms, kurių korupcinė veikla yra pakankamai įrodyta. Neleisti kompanijoms, esančioms juodajame sąraše, dalyvauti užsakančios institucijos projektuose tam tikrą laiko tarpą.
4. Garantuoti, kad visi kontraktai tarp užsakančios institucijos ir kontraktų vykdytojų, tiekėjų ir paslaugų teikėjų reikalauja šalių laikytis griežtos antikorupcinės politikos. Tai geriausia pasiekti reikalaujant naudoti projekto sąžiningumo paktą, įpareigojantį užsakovą ir konkurse dalyvaujančias kompanijas susilaikyti nuo kyšininkavimo.
5. Užtikrinti, kad viešiesiems pirkimams, didesniems už tam tikrą (neaukštą) ribą, būtų skelbiamas atviras konkursas.
6. Suteikti lengvą priėjimą visiems konkurso dalyviams bei (pageidautina) visuomenei apie visus konkurso tarpsnius, tarp jų atrankos ir vertinimo eigą, kontrakto trukmę ir sąlygas, bei bet kokius pasikeitimus.
7. Užtikrinti, kad nė vienas dalyvis negautų slaptos informacijos bet kuriame proceso tarpsnyje, ypač informacijos apie atrankos eigą.
8. Suteikti konkurso dalyviams pakankamai laiko pasiūlymams paruošti ir pasirengimo reikalavimams patenkinti (jeigu tokių yra).
9. Užtikrinti, kad užsakymo pakeitimai, kurie pakeičia paslaugų kainą arba aprašymą daugiau, nei tam tikra riba, yra tikrinami aukštu lygiu, geriausiai institucijos, kuri paskelbė konkursą.
10. Užtikrinti, kad vidinės ir išorinės priežiūros institucijos yra nepriklausomos ir veikia efektyviai, bei kad jų ataskaitos yra prieinamos visuomenei. Bet kokie nepagrįsti projekto vykdymo atidėliojimai turėtų vesti į papildomus kontrolės veiksmus.
11. Atskirti pagrindines pareigas, kad atsakomybė už projekto poreikio įvertinimą, pasirengimą, atranką, kontraktą, priežiūrą ir kontrolę atitektų atskiriems organams.
12. Pritaikyti įprastas pareigų apsaugos priemones, kaip komitetų naudojimas sprendimų metu bei pareigūnų rotacija pažeidžiamose pareigose. Pareigūnai, atsakingi už pirkimus, turėtų būti gerai apmokyti ir pakankamai atlyginti.
13. Remti pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą kaip nepriklausomų konkurso ir ir projektų vykdymo stebėtojų.