Valstybės institucijoms reikėtų ne tik pateikti kuo daugiau informacijos apie rengiamus viešuosius pirkimus, bet ir rašyti ją kiekvienam piliečiui suprantama kalba, siūlo Lietuvoje šią savaitę viešintys tarptautinės visuomeninės organizacijos „Transparency International“ atstovai.
Kostas Baubinas, "Verslo žinios"
Lietuvos vyriausybės iniciatyva internete skelbti informaciją apie ministerijų pernai įvykdytus bei šiais metais planuojamus viešuosius pirkimus yra sveikintina, tačiau internetas savaime nėra stebuklingas vaistas nuo korupcijos, interviu VŽ sakė Deividas Ondračka (David Ondračka), Čekijos „Transparency International“ (TI) skyriaus direktorius. Be to, tokia informacija turėtų būti pateikiama gerokai anksčiau nei gegužę.
„Informacija apie viešuosius pirkimus labai dažnai yra techninė ir sudėtinga. Vienas geriausių būdų kovoti su korupcija yra pasitelkti kuo daugiau akių – konkurentų, visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos ir kiekvieno piliečio. Jei viešųjų pirkimų konkursai, jų eiga ir rezultatai būtų skelbiami logiška, aiškia kalba – kodėl norima pirkti, kokia galima pirkinio kaina, kiek truks projekto įgyvendinimas, kokios sąlygos ir t.t., daugiau įmonių galėtų dalyvauti konkurse ar pastebėti galimus pažeidimus, o ir paprastas pilietis, eidamas pro, pvz., statomą tiltą, pamatys, kad galbūt jo statybai naudojamos visai kitos medžiagos“, – kalba p. Ondračka. Jis taip pat siūlo viešajam bei privačiam sektoriams liautis manipuliavus „komercinės paslapties“ veiksniu. Ponas Ondračka mano, kad apie 80% atvejų, kai viešųjų pirkimų sutartys nėra viešinamos dėl komercinių paslapčių, yra nepagrįsti, todėl TI siūlo ne tik viešinti visus sutarčių tekstus bei kainas, bet ir skelbti, kiek kokia įmonė turi viešojo sektoriaus užsakymų. Juk galbūt bendrovė, pamačiusi, kad jos konkurentė trečdalį pajamų uždirba iš valstybės užsakymų, kitąkart ir pati dalyvaus konkurse su geresniu pasiūlymu.
Viešinti nusižengusiuosius
Savo ruožtu Marcela Rozo (Marcela Rozo), TI sekretoriato Viešųjų pirkimų programų vadovė, teigia, kad dar vienas geras, tačiau Vidurio ir Rytų Europoje beveik nenaudojamas viešųjų pirkimų skaidrinimo būdas yra vadinamieji juodieji sąrašai, kuriuose skelbiamos sukčiauti bandžiusios įmonės.
Pašnekovės teigimu, tokie sąrašai gali sudaryti prielaidas įvairioms manipuliacijoms ir šmeižtui, todėl viešajam sektoriui būtina turėti aiškų nusižengėlių viešinimo reglamentą ar galimybę sprendimą apskųsti, tačiau galimybė įkliūti ir būti paviešintam turėtų atbaidyti bent dalį kyšininkų. Sėkmingą juodųjų sąrašų praktiką, p. Rozo nuomone, yra įgyvendinęs Pasaulio bankas (worldbank.org/debarr).
Ponia Rozo taip pat siūlo vengti praktikos viešuosius pirkimus vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Žinoma, kartais viešajam sektoriui gali prireikti itin skubaus pirkinio, tačiau jį būtų galima pirkti ir su ankstesnio panašių paslaugų konkurso laimėtoju numačius skubių užsakymų galimybę, o blogiausiu atveju, apie skubų pirkimą reikėtų kuo greičiau ir išsamiau paaiškinti visuomenei.