Nuo Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo 2019 m., daugiau nei 170 asmenų buvo pripažinti pranešėjais. Vis dėlto, siekiant užtikrinti veiksmingą pranešėjų apsaugą, nepakankamai dėmesio skiriama asmens konfidencialumo užtikrinimui bei atvirumo kultūros organizacijose diegimui, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas.
Tyrimo dalyvių teigimu, pranešėjų apsauga nuo neigiamo poveikio yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduriama, įgyvendinant įstatymą. Siekiant jį spręsti, būtinas reguliarus dialogas tarp įstatymą įgyvendinančių institucijų, dalinimasis informacija bei patirtimi. Taip pat, tinkami žmogiškieji ir finansiniai resursai už įstatymo įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.
Nors vis daugiau institucijų turi įsidiegusios vidinius pranešimų kanalus, organizacinė kultūra neskatina darbuotojų pranešti apie galimas negeroves. Vis dar gajus įsitikinimas, jog pranešę asmenys yra „skundikai“, trūksta vadovų palaikymo ir įsitraukimo kuriant grįžtamajam ryšiui palankią organizacinę kultūrą.
Anot tyrime dalyvavusių ekspertų, vykdant vidinius tyrimus, remiantis vidiniu pranešimų kanalu gautais pranešimais, dažnai gali būti neužtikrinamas asmens konfidencialumas. Tam įtakos gali turėti mažas darbuotojų skaičius įstaigose, darbuotojų, administruojančių kanalus, kompetencijų trūkumas. Ekspertų teigimu, specialistams taip pat trūksta žinių, kaip tinkamai reaguoti vidiniu pranešimų kanalu gavus informaciją.
Nesutariama, kaip matuoti įstatymo įgyvendinimo sėkmę. Dažniausiai, kaip galimus sėkmės rodiklius, tyrimo dalyviai nurodė pranešėjų patirties vertinimą, gautų ir realizuotų pranešimų dalį, išaiškintos žalos valstybei dydį, suteiktų atlygių bei kompensacijų sumas.
„Pranešėjų apsauga – neatsiejama pokalbio apie valstybės atsparumą dalis. Vien įstatymo ir vidinių tvarkų neužtenka – tam būtinas kultūrinis pokytis. Todėl ypač svarbu, kad įstaigų vadovai prisiimtų daugiau atsakomybės skatindami darbuotojus atvirai kelti klausimus, pranešti apie pastebėtas negeroves. Taip pat, labai norėčiau, kad artimiausiu metu sutartume dėl konkrečių ir pamatuojamų rodiklių įstatymo sėkmei įvertinti“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Atsižvelgiant į pagrindines ekspertų išskirtas rizikas, TILS siūlo:
- Kompetentingai institucijai sistemingai rinkti ir skelbti pirminius ir antrinius duomenis, kurie leistų pamatuoti ir lyginti pranešėjų apsaugos realų įgyvendinimą. Taip pat, kartu su partneriais parengti gaires ir skatinti gerąsias pranešėjų apsaugos praktikas viešojo ir privataus sektoriaus institucijose.
- Viešojo bei privataus sektoriaus institucijoms sukurti grįžtamajam ryšiui palankią organizacinę kultūrą – vadovui(-ei) aiškiai bei viešai deklaruoti vidines įstaigos vertybes, skatinti abipusį pasitikėjimą, sukurti vidinę pranešėjų apsaugos tvarką.
- Kitoms atsakingoms institucijoms skatinti tikslingą įstatymą įgyvendinančių institucijų, specialistų bendravimą ir bendradarbiavimą, dalijimąsi praktine informacija ir geraisiais pavyzdžiais. Taip pat, užtikrinti tinkamus Pranešėjų apsaugos įstatymą įgyvendinančių institucijų pajėgumus (pvz. žmogiškieji, finansiniai ištekliai ir kt.).
TILS primena, jog Pranešėjų apsaugos įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., įstatymo pakeitimai, atsižvelgiant į ES direktyvą dėl pranešėjų apsaugos – 2022 m. vasario 15 d.
Rengiant studiją TILS 2023 m. vasario-balandžio mėn. atliko 16 pusiau struktūruotų giluminių kokybinių interviu su atstovais iš įstatymą įgyvendinančių institucijų, tokių kaip Generalinė prokuratūra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismai, advokatūra, valstybės valdomos bei privačios įmonės.
Su TILS atlikta studija bei rekomendacijomis susipažinti galite čia.
Daugiau informacijos: Ingrida Kalinauskienė, info@transparency.lt, +370 5 212 69 51
Iniciatyva yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.