Į įstatymą nusispjaut
Indrė Makaraitytė, www.DELFI.lt
2004 rugsėjo mėn. 24 d. 11:34
Įsibėgėjus rinkimų kampanijai, kaip visada rinkėjus užplūsta nemažai agitacinės medžiagos. Per neeilinį Seimo posėdį šią vasarą Seimo nariai priėmė naują politinių kampanijų finansavimą reglamentuojantį įstatymą, tačiau ne vienas jų antikorupcinius principus per rinkimų kampaniją akivaizdžiai pamiršo. Jau dabar yra nemažai įtarimų, kad rinkimų agitacija vyksta pažeidžiant svarbias bei ką tik įrašytas ir politikų patvirtintas nuostatas.
Viena iš jų – paslėpta politinė reklama. Štai keletas pačių tipiškiausių galimos paslėptos politinės reklamos pavyzdžių.
Pavyzdžiui, rugsėjo 15 d. „Lietuvos ryte” pasirodė straipsnis „Į rinkimų kovas – iš laidotuvių Maskvoje”. Jame rašoma tai, kad Seimo nario mandato siekiantis socialdemokratas Algirdas Paleckis skubiai turėjo išvykti į uošvio laidotuves Maskvoje. Šią kelių eilučių naujieną tęsia išsami biografinė informacija apie A.Paleckį.
Dviejuose trečdaliuose straipsnio, spausdinamo trečiajame „Lietuvos ryto” aktualijų puslapyje, kalbama apie tai, kiek kalbų moka A.Paleckis ir kokius darbus jis dirbo prieš apsispręsdamas tapti politiku. Be to, straipsniui, kurio antraštė byloja apie laidotuves, iliustruoti panaudota besišypsančio A.Paleckio nuotrauka.
Dar vienas galimos paslėptos politinės reklamos pavyzdys galėtų būti ir rugsėjo 17 d. „Lietuvos žinių” publikacija apie aplinkos ministro Arūno Kundroto prisidėjimą prie Europos judriosios savaitės iniciatyvos. Nuotraukoje – besišypsantis ministras, sėdintis ant dviračio. Jis Seimo rinkimuose įrašytas į Brazausko ir Paulausko koalicijos sąrašą.
Rugsėjo 21 d. „Lietuvos ryte” išspausdinta ne tik liberalcentristų lyderio Artūro Zuoko nuomonė apie jo partijai nepalankias sociologų prognozes, bet ir apie tai, kokius darbus padarė šis politikas ir ką jis ketina padaryti Vilniui, Kėdainiams ir visai Lietuvai. Straipsnis pavadintas „Partijos smigis žemyn neišgąsdino jos vadovo”. Seimo rinkimuose sąraše ir Kėdainių vienmandatėje apygardoje dalyvaujantis A.Zuokas pasakoja apie rinkimines akcijas, Kėdainių problemas ir kėdainiečiams žadamus pokyčius.
Rugsėjo 15 d. „Lietuvos ryto” priedas „Mes” rašo apie šaunius Darbo partijos lyderio V.Uspaskicho vaikus, kurie giriasi turintys labai gerą tėvą, finansuojantį jų mokslus, ir šiaip gerą žmogų.
Visi šie straipsniai, kuriuose pateikta vienpusė, naudinga informacija apie politiką, dalyvaujantį Seimo rinkimuose rinkimų agitacijos metu, nebuvo pažymėti jokiu specialiu ženklu, nurodančiu, kad jie apmokėti iš specialiosios rinkimų sąskaitos, kaip to reikalauja įstatymas, arba bent pažymėti reklamos ženklu. Tiesa, prie straipsnio apie A.Kundrotą yra žyma, kad jis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija.
Anot „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovo Ryčio Juozapavičiaus, paslėpta politinė reklama yra nepažymėta politinė reklama, naudinga politikui.
„Šioje rinkimų kampanijoje pasitaiko paslėptos politinės reklamos atvejų. Tie atvejai dviejų rūšių: nepažymėta politinė reklama dėl žiniasklaidos neatsakingumo ir galimai paslėpta reklama žiniasklaidai sąmoningai parsidavinėjant. Tyrimais įrodyta, kad net politiko minėjimas neigiamame kontekste galų gale pasitarnauja tam politikui kaip reklama. Ką jau kalbėti apie teigiamą kontekstą?”, – teigia R.Juozapavičius.
Anot antikorupcinės organizacijos vadovo, simpatijų politikui pelno ir pasakojimas apie mielus politiko vaikus ar išmintingą ir geraširdę žmoną. „Netgi pats politiko vardo paminėjimas rinkėjui įkala į pasąmonę, kad tas žmogus yra galingas: jei jį dažnai mini, vadinasi, jis įtakingas, – gal jis teiksis padėti ir man?”, – mano R.Juozapavičius.
Rytis Juozapavičius teigia, kad jie neturi galimybių įrodyti, jog už konkretų straipsnį buvo sumokėti pinigai.
„Mes neturime galimybių įrodyti, ar politikas sumokėjo pinigus laikraščiui už tai, kad pasirodė palankus interviu. Palankus interviu – tai graži politiko nuotrauka, protingi jo atsakymai į „sunkius klausimus” ir jokio kritiško ekspertinio to politiko vertinimo šalia”, – teigia „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas.
Kita vertus, priėmus Politinių partijų ir kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą spragų nebeliko. Anot R.Juozapavičiaus, dabar yra pareigūnų eilė pabandyti paimti įstatymą ir jį pritaikyti.
Remiantis šiuo įstatymu, dabar daug aiškiau reglamentuojama politinė reklama. Šįmet yra atliekamas nepriklausomas politinės reklamos išorėje, spaudoje, televizijoje ir radijuje monitoringas. Kai teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Jūratė Drungilaitė, VRK yra pasirašiusi sutartį dėl informacijos monitoringo nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. su SIC Gallup Media.
„Šio tyrimo duomenys kartu su galutinėmis politikų ir politinių partijų finansų deklaracijomis bus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ten bus tiriama, kas ir kiek mokėjo už konkrečią politinę reklamą. Taip pat bus aiškinamasi, ar už įtarimų keliančius, t.y. nepažymėtus, palankius politikams straipsnius buvo sumokėta”, – teigė J.Drungilaitė.
Tačiau specialistai teigia, kad netgi atlikus išsamų tyrimą gali nepavykti įrodyti, kad už nepažymėtą, tačiau politikui palankų straipsnį per rinkimų agitaciją buvo sumokėta. Žiniasklaidos priemonės dažnai argumentuoja pateikiančios informaciją savo nuožiūra, o finansinėse partijų ataskaitose gali nebūti pažymėta, už kuriuos būtent straipsnius buvo sumokėta.