R.Juozapavičius: kandidatai turi įrodyti turto kilmę
ELTA
2004 rugsėjo mėn. 30 d. 16:34
Į Seimą kandidatuojantys politikai turi įrodyti savo turto ir piniginių lėšų kilmę, mano „Tarptautinio skaidrumo“ („Transparency International“) Lietuvos skyriaus vadovas Rytis Juozapavičius.
Tai jis pareiškė komentuodamas į Seimą kandidatuojančių politikų skelbiamą informaciją apie jų turimą turtą, pinigines lėšas ir pajamas, gautas per 2003 metus.
Anot kai kurių deklaracijų, tarp kandidatų esama asmenų, kurių pajamos praėjusiais metais siekė tik apie 5000 litų (apie 400 litų per mėnesį), bet jų skelbiamas turtas ir piniginės lėšos skaičiuojamos šešiaženkliais ir septynženkliais skaičiais.
„Nesuprantu, kaip žmonės gali turėti taip daug pinigų, turėdami tokias mažas pajamas“, – stebėjosi „Tarptautinio skaidrumo“ pareigūnas.
Pasak jo, net po keliolika tūkstančių litų per mėnesį uždirbantys advokatai stebisi, kaip greitai daug mažesnius atlyginimus gaunantys politikai sugeba pasistatyti namus, įsigyti kitokio turto ir gyventi „plačiai“.
R. Juozapavičiaus nuomone, su pajamomis nepalyginamus turtus deklaruojančiais kandidatais į Seimą turėtų domėtis Valstybinė mokesčių inspekcija. Jo teigimu, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), savo ruožtu, turėtų atkreipti visuomenės dėmesį į šį reiškinį.
„VRK turėtų padėti susivokti rinkėjams. Jei nesuvokiama, kaip galėjo didelius turtus sukaupti kandidatas į Seimo narius, tai galima sakyti, kad problema išliks ir jam tapus Seimo nariu. Manau, VRK turėtų tų žmonių paprašyti pateikti paaiškinimus. Politikai privalo įrodyti savo turtų kilmę. Kaip gali žmogus su neaiškios kilmės turtu būti tautos išrinktasis, jei jis rizikuoja tapti nuolatiniu šantažo objektu? Jei politikui nesiseka įrodyti savo turto kilmės, tai jis gali, pavyzdžiui, atiduoti tą dalį, kurios kilmės negali įrodyti, vargšams“, – ketvirtadienį Eltai tvirtino R. Juozapavičius.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas šiuo atžvilgiu laikėsi kitokios nuomonės ir spėjo, kad neatitikimai tarp kandidatų į Seimą turto ir skelbiamų pajamų atsiranda dėl pasiskolintų iš banko lėšų, kurių deklaracijoje nematyti.
„Negaliu tvirtai pasakyti, kaip ten yra. Dažniausiai problema yra tokia, kad mes pateikiame ne visą deklaraciją, o tik pagrindinius duomenų išrašus. Ten kai kurių operacijų nematyti. Būna, kad žmogus lyg ir neturtingas, pajamų negavo, o atsiranda toks „šuolis“. Tai dažnai būna paskolintos lėšos. Gali būti ir paveldėjimas. Deklaracijoje nematyti, iš kur konkrečiai tie pinigai. Išrašas sudarytas taip, kad neatskleistų kai kurių dalykų iki paskutinių detalių“, – sakė VRK vadovas.
Anot Z. Vaigausko, paaiškinti, iš kur atsiranda kandidato į Seimą turtas, esant menkoms pajamoms, galėtų tik pats kandidatas arba Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VRK, Z. Vaigausko žodžiais, netikrina finansinių duomenų, nes gali būti apkaltinta rinkimų agitacija.
„Yra rinkimų agitacijos momentas. Jei VRK pradės kažką analizuoti, – pavyzdžiui, kandidatų arba partijų programas, – tai kaip mums išsisukti nuo agitacijos ir kaltinimų? Kaip tada objektyvumas ir panašūs dalykai? Mūsų pareiga – gauti tuos duomenis ir paskelbti, – teigė Z. Vaigauskas. – Jei kreiptumėtės į VMI, tai būtų ta institucija, kuri supranta ir gali komentuoti“.
Kaip Eltai pripažino „Tarptautinio skaidrumo“ vadovas R. Juozapavičius, jo vadovaujamos institucijos atlikta Europos Parlamento (EP) rinkimų analizė parodė, jog daugiausia lėšų iš fizinių asmenų rinkimams gavo Darbo partija. Šiai daugiausia balsų laimėjusiai ir penkias vietas EP dabar turinčiai partijai fiziniai asmenys, anot R. Juozapavičiaus, paaukojo 716 600 litų.
Rinkimai į Seimą vyks šių metų spalio 10 dieną.