KORUPCIJOS KARMA. Kova su korupcija turi prasidėti nuo aukščiausių valdžios sluoksnių, nes lyderių poelgius kartoja visa visuomenė
Jokios visuomenės, jokios valstybės negalima kartą ir visiems laikams „išgydyti“ nuo korupcijos. Ji neatsiejama nuo žmogaus silpnybių, todėl yra universali – nėra sienų, kurių ji neįveiktų, nėra visuomenės, kurioje ji nerastų vietos, o laikai, kai šį žodį galėsime išbraukti iš žodynų, taip ir neateis. Tačiau šiuolaikinių valstybių vadovai privalo padaryti viską, kad korumpuota veikla neliktų nepastebėta ir už ją būtų tinkamai baudžiama, nes tai – visuomenei priklausančio turto ir geresnių ateities perspektyvų vagystė. Tuo įsitikinusi „Transparency International“ valdybos pirmininkė Huguette Labelle, balandžio viduryje viešėjusi Lietuvoje.
„Pagrindinės korupcijos priežastys yra susijusios su žmogaus gobšumu ir galios siekiu. Nekorumpuotomis vadinamos šalys taip pat susiduria su korupcijos atvejais. Būkime atviri: blogų dalykų gali nutikti, ir korupcijos visada bus. Svarbiausia, kad korupcijos būtų siekiama išvengti kaip galima daugiau, o nustačius jos atvejų, šias problemas spręsti kaip galima greičiau. Abejingas požiūris ją tik skatina“, – žurnalui IQ duotame interviu teigė pašnekovė.
Lietuva nėra išskirtinė
Korupcija paprastų piliečių gyvenime turi praktinę pusę. Davei kyšį – išsisukai nuo baudos ar be eilės gavai paslaugą. Tokia, matyt, yra didžiosios dalies lietuvių patirtis. Praėjusių metų pradžioje „Transparency International“ Lietuvos skyriaus organizuotame tyrime „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ absoliuti dauguma apklaustų respondentų nurodė, kad kyšio davimas greičiau padeda spręsti įvairias problemas. Šiai nuostatai pritarė po 75 proc. įmonių vadovų ir šalies gyventojų bei 68 proc. valstybės tarnautojų. Kaip pastebi tyrimo autoriai, šalies institucijos, kuriose lietuviai yra labiausiai linkę duoti kyšius, nesikeičia daugelį metų iš eilės. Dažniausiai kyšiais savo problemas gyventojai sprendžia respublikinėse ir universitetinėse ligoninėse, kelių policijoje, miestų ir rajonų ligoninėse, žemėtvarkos skyriuose, miestų ir rajonų savivaldybėse. Beje, pasak tyrimo respondentų, šimtaprocentinį efektą įteiktas kyšis duoda kelių policijoje ir „Regitroje“, o prasčiausio rezultato galima tikėtis žemėtvarkos skyriuose.
„Transparency International“ vadovė H. Labelle tai vadina smulkiąja korupcija. Tokiais atvejais žmonės sutinka ar yra priversti mokėti papildomai, kad gautų tam tikras paslaugas ar kad įstatymų laikymąsi turintys užtikrinti pareigūnai į jų veiksmus žiūrėtų pro pirštus. Šios korupcijos pavyzdžių galima rasti visame pasaulyje, o pašnekovę kiek stebina tai, kad patys lietuviai savo šalį vadina giminių kraštu ir mažą šalies dydį linkę laikyti vienu korupcijos veiksnių. Anot jos, korupcijos lygis nepriklauso nei nuo šalies dydžio, nei jos geografinės padėtis, nei kultūrinės patirties. Pavyzdžiui, Rusija yra milžiniška šalis, o suvokiamas korupcijos lygis joje labai didelis. Singapūras užima miesto dydžio teritoriją, tačiau korupcijos lygis jame itin nedidelis. Korupcijos lygis menkai tesusijęs ir su regiono specifika – Afrikos žemyne esančios nedidelės valstybės Botsvanos korupcijos suvokimo indeksas palyginti geras, o šalia esančios Angolos – itin prastas.
Lietuva Vidurio ir Rytų Europos kontekste, H. Labelle nuomone, nėra išskirtinė. Praėjusiais metais jai suteiktas korupcijos suvokimo indeksas keliomis padalomis pagerėjo ir šiuo metu siekia 4,9 balo. Kitų prie ES neseniai prisijungusių regiono valstybių korupcijos indeksai panašūs ir siekia 4,5–5,1 balo. Lietuvą gerokai lenkia Estija ir Slovėnija, kurių indeksas – 6,6 balo, kita vertus, mūsų šalis yra pralenkusi tokias Bendrijos senbuves kaip Graikija ar Italija. „Turite gerą įstatyminę bazę, reikiamas institucijas, galbūt klausimas, ar jos yra tinkamai aprūpintos, kad galėtų atlikti savo darbą ir užtikrinti, kad yra laikomasi įstatymų. Antra vertus, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kad visa tai duotų efekto, juk dar neseniai buvote sovietinėje sistemoje, o norėdami įstoti į ES nuveikėte daug darbų“, – Lietuvos laimėjimus kovojant su korupcija vertino pašnekovė.
Korupcijos kaina įskaičiuota
Gerokai didesnė problema, pasak H. Labelle, yra platesnio masto korupcija, kuri yra ne taip aiškiai suvokiama, tačiau visuomenei gali pridaryti didesnės žalos. Tai tokie atvejai, kai verslo organizacijos siūlo pinigus už tai, kad iš jų būtų perkamos prekės ar paslaugos. Taip iškraipoma konkurencinė aplinka, o kitos bendrovės apskritai gali atsisakyti dalyvauti viešuosiuose konkursuose manydamos, kad jų laimėtojas yra iš anksto žinomas. Be to, taip konkursą gali laimėti ir dažniausiai laimi ne pati geriausia bendrovė, o valstybė už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyja ne tokias kokybiškas paslaugas.
H. Labelle pabrėžia – korupcija taip pat turi savo kainą, kuri įskaičiuojama į įsigytas prekes ir paslaugas. „Pasaulio banko duomenimis, neskaidrūs konkursai vidutiniškai 10 proc. padidina viešųjų pirkimų kainą. Vadinasi, jei gydymo įstaiga nusprendžia įsigyti rentgeno aparatų, o pirkimo procesas yra korumpuotas, vietoj trijų aparatų ji greičiausiai įsigis tik du. Verslas visada sieks uždirbti pelną, o tie pinigai, kuriuos jis sumokės neskaidriuose konkursuose, bus įskaičiuoti į galutinę pasiūlymo kainą“, – kalbėjo ji.
Lietuvoje per praėjusius metus viešiesiems pirkimams išleista per 9 mlrd. litų. Nors ši suma, palyginti su 2008 metais, sumažėjo apie 4,4 mlrd. litų, ji sudarė 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Pasaulio banko skaičiavimus patvirtina ir vietoje atlikti tyrimai. Maždaug penktadalis (19 proc.) bendrovės RAIT apklaustų šalies įmonių vadovų pripažino girdėję apie atvejus, kai atsilyginama už garantiją laimėti viešuosius pirkimus. Didžioji tai patvirtinusių dalis teigė, kad neoficialiai mokamas laimėjusios įmonės atlygis siekia 6–10 proc. Blogiausiu atveju viešuosiuose pirkimuose valstybė gali permokėti 0,5–0,9 mlrd. litų, geresniuoju atveju ši suma siekia dešimtis ar kelis šimtus milijonų litų.
Pasak H. Labelle, stebėtinai daug bendrovių, kaip ir paprastų žmonių, iki šiol nėra supratę, kad duodami kyšį jie daro nusikaltimą. Nors griebtis ne visai teisėtų priemonių labiau linkusios vidutinio dydžio ir mažesnės bendrovės, korupcijos pavyzdžių netrūksta ir tarp pasaulinių koncernų, tokių kaip automobilių gamintojos „Daimler“, inžinerijos giganto „Siemens“, farmacijos bendrovės „Pfizer“ ar ginklų sistemų kūrėjos „BAE Systems“. Su pastarąja bendrove susijęs tarptautinis korupcijos tyrimas paskatino Didžiosios Britanijos parlamentą priimti kyšininkavimo įstatymą (angl. The Bribery Act), kuris ne tik draudžia papirkinėti valstybės tarnautojus, bet ir numato baudas už tai, kad didelės tarptautinės bendrovės nėra įdiegusios metodų, užkertančių kelią galimiems korupcijos atvejams.
Kaip teigė „Transparency International“ atstovė, įmonės vadovybės toleruojama korupcija kenkia ir jos reputacijai, ir vidiniam organizacijos klimatui. „Kai pradedi mokėti kyšius, pamatai, kad tam nėra galo, o reikalavimai nuolatos auga. Jei darbuotojai mato, kad bendrovė duoda kyšius, tai kuria nesąžiningumo atmosferą viduje, žmonės gali nustoti jausti moralinį prieštaravimą vogdami iš pačios bendrovės“, – korupcijos žalą aiškino H. Labelle.
Lyderiai turi rodyti pavyzdį
Pasak H. Labelle, Vakarų šalių patirtis rodo, kad, siekiant sumažinti korupciją, svarbūs keli veiksniai. Norėdama, jog kova su korupcija duotų rezultatų, šalis pirmiausia privalo turėti efektyviai ir greitai veikiančią teisinę sistemą ir procesus, neleidžiančius toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kartą prasižengusioms bendrovėms. Antra, reikalinga skaidri viešųjų finansų sistema, kuri leistų žmonėms sužinoti apie atliekamus mokėjimus ir kiek valstybei kainuoja įvairios paslaugos. Trečia, didelę reikšmę turi tai, kaip vykdomi su statybos darbais susiję valstybės užsakymai, kurie sudaro nemažą visų pirkimų dalį.
Ne mažiau svarbu užtikrinti ir tai, kad korupcijos pirmiausia nebūtų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. „Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad parlamento nariai yra pažeidžiamiausia grupė. Žmonės turi pasitikėti valdžios pareigūnais. Tam reikia stiprių lyderių, kurie sugeba tesėti savo pažadus, o jei jiems nepavyksta, jie aiškina žmonėms, kas atsitiko, užuot kaltinę buvusią valdžią“, – kalbėjo H. Labelle, pridūrusi, kad kaip organizacijoje, taip ir valstybėje, aukščiausių valdžios pareigūnų abejingumas ar net įsitraukimas į korumpuotą veiklą tampa viešu pavyzdžiu, kurį vėliau kartoja visuomenė.
Biurokratijos mažinimas, ką taip sunkiai sekasi įgyvendinti dabartinei Vyriausybei, taip pat padeda kovoti su korupcija. Didelis biurokratinių kliūčių skaičius didina korupcijos tikimybę, mat bet kuriame etape gali būti pareikalauta kyšio. „Jeigu įstatymai itin sudėtingi, žmones tai skatina ieškoti paprastesnių išeičių ir rinktis nelegalią alternatyvą“, – sakė H. Labelle.
Tiesa, visiškai apsieiti be biurokratų įsikišimo irgi neišeina. Anot pašnekovės, valstybėje būtinas pagrindinis ir svarbiausias teisinis reguliavimas, o pasaulinė finansų krizė parodė, kad kai kuriose srityse kontrolę būtina griežtinti, didinti skaidrumą finansų srityje. „Norisi bendrovėms suteikti šansą ir leisti turėti etikos kodeksą, pačioms įgyvendinti tam tikrus kontrolės procesus, tačiau tai suveikia tik tam tikru laipsniu, todėl visiškai patikėjus savireguliacija, galima smarkiai nusivilti. Ši krizė atskleidė didesnio skaidrumo ir didesnės atsakomybės poreikį, taip pat parodė, kad buvo klaidinga nukreipti dėmesį į trumpalaikius akcininkų tikslus siekiant pelno ir primirštant ilgalaikių iniciatyvų svarbą. Tačiau žmonės gana greitai gali visa tai pamiršti ir nustoti taisyti tuos dalykus, kurie lėmė krizę, todėl ir reikalingi griežtesni įstatymai“, − įsitikinusi ji.
Stovime kelio pradžioje
„Transparency International“ vadovė įžvelgia dalykų, kuriuos galima tobulinti ir Lietuvoje. Šaliai reikalingas pranešėjų apsaugos įstatymas, galintis padėti atskleisti daugiau korupcijos atvejų ir anksčiau jiems užkirsti kelią. Šiuo metu kaip tik kuriami tokio įstatymo apmatai. Numatoma, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas turėtų įtvirtinti apie korupcijos atvejus darbovietėje pranešančių asmenų apsaugą ir suteikti garantijas, kad pranešėjo tapatybė nebus atskleista be jo sutikimo, o jis bus apsaugotas nuo galimo atleidimo, sankcijų darbe ar persekiojimo. „Transparency Internationl“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas teigė, kad įstatymas Seimui turėtų būti pateiktas dar iki šių metų pabaigos. Pasak jo, kartais klaidingai manoma, kad į pareiškėjus apie korupciją visuomenė žiūri nepalankiai. Apklausos rodo, kad dauguma žmonių pranešusiuosius apie korupciją vertina kaip drąsius ir atsakingus piliečius, tačiau dabartinė tvarka to daryti neskatina.
Tai ne vienintelis įstatymas, žadantis teigiamas permainas kovojant su korupcija. Praėjusių metų rudenį įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie įpareigoja perkančiąsias organizacijas metų pradžioje pateikti informaciją apie visus tais metais planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Visos perkančios organizacijos kartu su skelbimu apie pirkimą privalo viešinti ir pirkimo dokumentus, taip pat informuoti apie kiekvienos pirkimo procedūros eigą. Viešai skelbiama informacija ir apie tai, kiek bendrovių pateikė pasiūlymus dalyvauti konkurse, su kuo buvo sudaryta sutartis, kokia jos suma ir panašiai.
Beje, balandžio mėnesį Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė apie didžiausias perkančiąsias organizacijas ir didžiausius tiekėjus praėjusiais metais. Tarp didžiausių perkančiųjų organizacijų – Lietuvos automobilių kelių direkcija (619 mln. litų), Centrinė projektų valdymo agentūra (566 mln. litų), bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (276 mln. litų) ir „Lietuvos dujos“ (250 mln. litų), Kauno medicinos universiteto klinikos (211 mln. litų), o didžiausių šimto perkančių organizacijų sudarytų sutarčių vertė siekė 6,2 mlrd. litų. Tarp didžiausių tiekėjų 2009 metais buvo statybų bendrovė „Vėtrūna“ (147 mln. litų), inžinerinių statinių bendrovė „Axis Industries“ (137 mln. litų), kelių tiesimo įmonės „Šiaulių plentas“ (136 mln. litų) ir „Panevėžio keliai“ (130 mln. litų), statybų bendrovė „Hidrostatyba“ (126 mln. litų). Šimtas didžiausių tiekėjų per praėjusius metus pasirašė sutarčių už 3,2 mlrd. litų.
Pasak S. Muravjovo, tokios permainos džiugina, tačiau jos tėra kelio pradžia, o norint tęsti kovą su korupcija, būtina eiti į priekį. „Viešųjų pirkimų tarnyba pirmą kartą paskelbė 100 didžiausių perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sąrašą, iš to galima susidaryti įspūdį, kas parduoda daugiausia, kas perka tas paslaugas ir prekes. Tačiau to neužtenka, turi būti prieinama kiekvienos sutarties, pirkimo būdo, svarbiausia, jo priežasčių informacija. Turime skirti daugiau dėmesio sąnaudų ir naudos analizei, kuri parodytų, kad bet koks pirkimas buvo atliktas pagrįstai. Juk įstaigai skirti pinigai nėra prievolė juos išleisti, pinigai turi būti išleidžiami pagrįstai“, – teigė S. Muravjovas.
Lietuva nepelnytai nuvertinama
Sakoma, kad su šalies korupcijos lygiu yra glaudžiai susijęs investuotojų noras arba nenoras joje plėtoti verslą. Nors Lietuvoje kliūtimi užsienio investicijomis kartais įvardijama korupcija, H. Labelle dėl to yra šiek tiek nustebusi. „Man visą laiką buvo keista, kodėl Lietuva, turėdama vidutinį korupcijos rodiklį, sulaukia palyginti mažai tiesioginių užsienio investicijų. Valstybės ar vyriausybės vadovo vietoje tai pasistengčiau išsiaiškinti kaip galima greičiau“, − kalbėjo pašnekovė. Jos teigimu, kad investicijas kur kas lengviau pritraukia gamtinių ir energetinių išteklių turinčios šalys, dažnai tam mažai įtakos turi net korupcijos lygis, o mažesnėms šalims, neturinčioms šių pranašumų, tenka stengtis kur kas labiau.
Personalo atrankų bendrovės „Strategic Staffing Solutions“, kuri Lietuvoje rūpinosi darbuotojų paieška britų bankui „Barclays“, vadovas Andrius Francas teigė, kad prieš keletą metų lietuviai dėl korupcijos yra praradę kelis užsienio investuotojus, tačiau šiuo metu korupcijos veiksnys kelia mažiau problemų. „Niekaip kitaip negalėčiau įvardyti atvejų, kada kai kurie valstybės tarnautojai nesutinka išduoti reikalingų leidimų ir taip užkerta kelią užsienio investuotojų atėjimui. Kadangi dabar užsienio investuotojų pritraukimu į Lietuvą rūpinasi pati Ūkio ministerija, jie patys prižiūri, kad tų kliūčių būtų mažiau, tačiau tokia nuostata kol kas vyrauja tik pastaruosius dvejus metus“, – sakė A. Francas.
Pasak jo, anksčiau investicijos buvo traktuojamos kaip kaminų ir tvorų statymas, tačiau mažai galvota apie naujų darbo vietų kūrimą, pridėtinę vertę teikiančių paslaugų centrų pritraukimą. Nors dabartinės politikos kryptis teisinga, kitų šalių patirtis rodo, kad prireikia penkerių metų, kol aktyvūs investicijų pritraukimo veiksmai duoda rezultatų. A. Franco teigimu, didžiausias iššūkis ir grėsmė – išlaikyti tokią pačią politikos kryptį ir po kitų rinkimų į Seimą.
Korupcijos suvokimo indeksas 2009
Lietuva 4,9
Latvija 4,5
Estija 6,6
Lenkija 5,0
Baltarusija 2,4
Rusija 2,2
Ukraina 2,2
Suomija 8,9
Švedija 9,2
Norvegija 8,6
Vokietija 8
Didžioji Britanija 7,7
Airija 8
Olandija 8,9
Belgija 7,1
Prancūzija 6,9
Ispanija 6,1
Portugalija 5,8
Italija 4,3
Graikija 3,8
Šveicarija 9
Austrija 7,9
Čekija 4,9
Slovakija 4,5
Vengrija 5,1
Rumunija 3,8
Bulgarija 3,8
Slovėnija 6,6
Šaltinis: „Transparency International“
Kyšininkavimo praktika
Ar per pastaruosius 5 metus jums bent kartą teko duoti kyšį? (teigiamai atsakiusiųjų dalis proc.)
Gyventojai
2002 − 42
2004 − 36
2005 − 48
2007 − 47
2008 − 44
Įmonių vadovai
2002 − 44
2004 − 46
2005 − 37
2007 − 33
2008 − 23
Šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis, 2008
Pranešti ar ne?
Pareiškėjų apie korupcijos atvejus vertinimas tarp šalies gyventojų (proc.)
Jie yra pilietiškai aktyvūs žmonės 85
Jie yra drąsūs žmonės 87
Jie yra tiesiog normalūs žmonės 80
Jie yra donkichotai su padidėjusiu teisingumo jausmu 29
Tai yra savanaudžiai, norintys pašalinti jiems neparankius asmenis 11
Tai yra žmonės, turintys liguistą sąmonę 3
Šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis, 2008
Straipsnio šaltinis: „IQ. The Economist partneris Lietuvoje“