Daugumoje Europos šalių ir ES institucijų sprendimai priimami neskaidriai, o lobistinė veikla prižiūrima netinkamai, parodė „Transparency International“ tarptautinio tinklo atlikta lobistinės veiklos analizė 19 Europos valstybių ir ES institucijų. Lietuva šiame vertinime gavo 50 balų iš 100 galimų, nė viena valstybė nesurinko daugiau nei 55 balų.
Analizėje tyrėjai vertino, kaip reguliuojama lobistinė veikla ir informacijos apie sprendimų priėmime dalyvaujančias interesų grupes prieinamumas, kokios etikos normos galioja lobistams ir politikams, kokia apimtimi taikomi įsidarbinimo apribojimai baigus politinę tarnybą, taip pat ar visos interesų grupės turi vienodas galimybes įsitraukti į sprendimų priėmimą.
Rezultatai atskleidė, kad tik 7 iš 19 vertintų valstybių turi lobistinei veiklai skirtus teisės aktus. Austrija, Prancūzija, Airija, Lietuva, Lenkija, Slovėnija bei Jungtinė Karalystė yra ir vienintelės valstybės, turinčios privalomus lobistų registrus.
Tik Latvijoje ir Lenkijoje politikai, teikdami teisės aktų projektus, privalo nurodyti, su kokiomis interesų grupėmis jie konsultavosi ne tik oficialių konsultacijų metu, bet ir prieš jas ar po jų. Lobistų etikos kodeksai priimti tik Lietuvoje ir Austrijoje, nors Lietuvoje šį dokumentą priėmė ne lobistų profesinė bendruomenė, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Geriausiai tyrime įvertinta Slovėnija – 55 balai iš 100 galimų, prasčiausiai įvertintos Vengrija ir Kipras – po 14 balų.
Esminis tyrime įvardintas Lietuvos iššūkis – per siauras lobistinės veiklos apibrėžimas, lemiantis, kad faktiškai prižiūrima ne lobistinė veikla, o nedidelio registruotų lobistų skaičiaus veikla. Be to, Lietuvoje politikai nepakankamai viešina, kokios interesų grupės bandė daryti jiems poveikį.
“Lietuva pasirodė geriau nei dauguma ES senbuvių, nes turi atskirą lobistinės veiklos įstatymą, aiškias taisykles dėl interesų konfliktų ir bent jau teoriškus draudimus politikams įsidarbinti su jų buvusia tarnyba susijusiose srityse. Tačiau Lietuva taip pat yra akivaizdus pavyzdys, jog vien įstatymų negana, būtina užtikrinti, kad veiktų teisėkūros pėdsakas, o lobistais būtų laikomi ne nusprendę registruotis asmenys, o faktiškai vykdantieji lobistinę veiklą”, – sakė “Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Abiejų tyrimų pagrindu TILS parengė ir šiandien Seimui pateikė pasiūlymus Teisėkūros pagrindų, Valstybės tarnybos įstatymams ir naujai Seime įregistruotam Lobistinės veiklos įstatymo projektui. Pagrindiniai 6 TILS siūlymai Seimui:
– Lobizmo ir lobistinės veiklos sąvokos turėtų būti aiškiai apibrėžtos įstatyme bei apimti bet kokią interesų grupės daromą įtaką teisėkūrai ir sprendimų priėmimui.
– Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencijos taip pat turėtų apimti ne tik siaurai įstatyme apibrėžtos lobistinės veiklos priežiūrą, bet ir stebėjimą, ar teisės aktams bei sprendimų priėmimui nėra daroma neteisėta arba neatskaitinga įtaka.
– Lobistų registravimosi tvarka turėtų užtikrinti detalią ir laiku pateikiamą informaciją apie jų veiklą, jos apimtį, susijusias išlaidas.
– Būtina užtikrinti, kad registruojami būtų visomis formomis ar būdais įvairiems teisės aktams teikti pasiūlymai, komentarai ir pastabos.
– Būtina skatinti gerąją siūlomo teisinio reguliavimo poveikio, kaštų ir naudos analizių, kitų analitinių metodų taikymo praktiką, kai siūloma keisti, priimti arba panaikinti teisės aktus.
– Taip pat būtina užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų ir techninių išteklių tirti galimus neteisėtos įtakos atvejus.
Daugiau informacijos: Rugilė Trumpytė, +37065116579, +370 5 212 69 51
TILS pasiūlymai lobistinės veiklos įstatymui: 
atsisiųsti (644,5 KB)