Ministerijų numatytų ir išleistų viešinimo lėšų publikacijoms vertė skiriasi bent 30 procentų. Kasmet viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti ministerijos išleidžia vidutiniškai po 5,3 mln. eurų, rodo pirkimų duomenys, pateikiami „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atnaujintoje svetainėje www.stirna.info.
Ministerijos, atsakydamos į TILS užklausas, pateikė duomenis apie 133 sutartis už 7,4 mln. eurų, skirtas publikacijų rengimui ir sklaidai. Tuo metu, kai 2016-2021 m. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, tų pačių 133 pasirašytų sutarčių vertė yra 12 mln. eurų.
2015 m. sausio – 2021 m. birželio mėn. viešasis sektorius vidutiniškai kasmet išleido po 33,9 mln. eurų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti. Apie pusę (109,1 mln. eurų iš 237,3 mln. eurų) visų viešinimo lėšų skyrė valstybės valdomos įmonės, ministerijos ir savivaldybės.
Šiuo laikotarpiu 10 proc. daugiausiai lėšų viešinimo bei informavimo paslaugoms išleidusių viešojo sektoriaus institucijų buvo atsakingos už 86 proc. (204 mln. eurų) visų viešinimo ir informavimo paslaugoms skirtų išlaidų. Taip pat, 10 proc. didžiausių tiekėjų bei tiekėjų grupių sudarė sutarčių už 85 proc. (201 mln. eurų.) visos viešinimo ir informavimo paslaugų vertės.
Ministerijų išlaidos viešinimo bei informavimo paslaugoms sudarė daugiau nei 15 proc. visų pirkimų vertės: sudarytos 849 viešinimo bei informavimo paslaugų sutartys už 37,2 mln. eurų.
Trys daugiausiai viešinimo lėšų išleidusios ministerijos yra atsakingos už 60 proc. (22,6 mln. eurų) visų ministerijų išlaidų. Žemės ūkio ministerija skyrė daugiausiai lėšų – sudarytos 69 sutartys už 11,9 mln. eurų. Aplinkos ministerija sudarė 109 sutartis už 7,5 mln. eurų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija – 74 sutartis už 3,2 mln. eurų.
Du trečdaliai (22,2 mln. eurų) ministerijų lėšų viešinimo bei informavimo paslaugoms skirti komunikacijos bei reklamos agentūroms, penktadalis (7 mln. eurų) – nacionalinėms žiniasklaidos priemonėms, o dvidešimtoji dalis (1,5 mln. eurų) – regioninėms.
„Tikiuosi, nuo šiol galėsime lengviau suprasti, iš ko, už kiek ir kokias viešinimo ir informavimo paslaugas perka valstybės institucijos. Tačiau jos turi, kur pasitempti. Pavyzdžiui, užimti aiškią poziciją, jog už mokesčių mokėtojų pinigus užsakytas turinys privalo būti aiškiai pažymėtas ir neklaidinti visuomenės. Taip pat, svarbu turėti aiškius rodiklius, kurie leistų suprasti, kaip veiksmingai naudojamos viešinimui skirtos lėšos“, – sakė Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
8 proc. (2,8 mln. eurų) ministerijų lėšų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti buvo skirta 12-ai su politikais susijusių įmonių ir įstaigų. Bendrai, kiek daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais. Šioms 85 įmonėms ir įstaigoms skirti 3 proc. visų viešinimo bei informavimo paslaugų lėšų (7 mln. eurų).
Remiantis iš UAB „Mediaskopas“ gautais duomenimis, 2016 m. sausio – 2021 m. birželio mėn. daugiau nei pusė ministerijų užsakyto ir apmokėto turinio nebuvo tinkamai pažymėtas. Vertinant ministerijų sudarytas pirkimų sutartis, iš esmės nebuvo įmanoma nustatyti įvykdytų pirkimų rezultatų žiniasklaidoje, įvertinti viešinimui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumo.
Ši analizė atlikta remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos viešųjų pirkimų duomenimis bei užklausų būdu gautais duomenimis iš ministerijų bei stebėsenos institucijų.
Su studija susipažinti galite čia. Detalius duomenis apie 2010-2021 m. viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimus bei įmonių sąsajas su politika galite rasti atnaujintoje svetainėje www.stirna.info.
Ši iniciatyva įgyvendinta bendradarbiaujant su Vokietijos ambasada Vilniuje.
Daugiau informacijos: Sergejus Muravjovas, sergejus@transparency.lt, +370 5 212 69 51