Jau nuo 2007 m. aktyviai dirbame su žiniasklaidos skaidrumu: pristatėme du tyrimus – žvalgomąjį Lietuvos, Latvijos ir Švedijos žiniasklaidos tyrimą (2009 m.) bei kokybinių interviu su verslininkais rezultatus (klausta apie jų patirtį bendraujant su žiniasklaida ir požiūrį į ją, 2007 m.), organizuojame „Žurnalistų pusryčių“ iniciatyvą, 2013 m. paleidome žiniasklaidos savininkystės svetainę STIRNA.INFO. 

2017 m. parengėme studija apie tai, kokią įtaką žiniasklaidos priemonėms daro ES lėšos viešinimui, 2019 m. – Lietuvos savivaldybių viešinimo lėšų panaudojimo analizę, 2022 m. – apžvalgą, kaip savivaldybės ir ministerijos leidžia viešinimo bei informavimo lėšas. 

Remiantis stirna.info duomenimis, 68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai 2021 m. Lietuvoje valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę (129). Iš viso šalyje veikė 1058 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros.

2015 m. sausio – 2021 m. birželio mėn. viešasis sektorius kasmet vidutiniškai išleido po 33,9 mln. eurų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti. Beveik dešimtadalį (21,1 mln. eurų iš 233,3 mln. eurų) visų viešinimo ir informavimo pirkimų vertės sudarė savivaldybių vykdyti pirkimai. Daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais. 

Antikorupciniu požiūriu viešinimo bei informavimo paslaugų pirkimai – vieni rizikingiausių. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas rodo, jog su viešinimo lėšomis susijusių pirkimų sąlygos dažnai gana subjektyvios, gali būti netinkamai rengiamos, proteguojant konkrečius tiekėjus. Taip pat, atlikta apžvalga rodo, jog šie pirkimai gali tapti netiesioginei politinei reklamai pristatant rinkėjams savo nuveiktus darbus. Taip pat, pažadas „atsilyginti“ pirkimais gali būti naudojamas kaip priemonė kurti žiniasklaidos priemonei spaudimą nekritikuoti konkrečių politikų ar institucijų.

Svetainėje STIRNA.INFO rasite informacijos apie žiniasklaidos priemonių savininkus (nuo 1996 iki 2021 metų) ir kaip įvairios žiniasklaidos priemonės yra susijusios viena su kita bei su verslu. Taip pat, informaciją apie 2010-2021 m. viešojo sektoriaus vykdytus viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimus bei pirkimus laimėjusių įmonių sąsajas su politikais. Daugiau informacijos: www.stirna.info

„Žurnalistų pusryčiai“ – šia iniciatyva, kurią pradėjome 2009 m., siekiama supažindinti Lietuvos žurnalistus ir žurnalistikos studentus su geriausiomis užsienio šalių žiniasklaidos praktikomis bei skatinti žurnalistų bendruomenės diskusijas apie profesinę etiką, skaidrumą ir atskaitingumą.

           Žiniasklaidos priemonių skaidrumas:

• „Pernai 68 politikai ir jų sutuoktiniai valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę“, 2022.
• „Pernai 43 politikai, valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones“, 2021.
• „Kas dešimtą žiniasklaidos priemonę Lietuvoje valdo politikai ir valstybės tarnautojai“, 2020.
• „Pernai politikams ir valstybės tarnautojams priklausė 57 žiniasklaidos priemonės“, 2017.
• „Žiniasklaidos savininkai“, 2013.

           Viešinimo lėšų skaidrumas:

• „Pernai 68 politikai ir jų sutuoktiniai valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę“, 2022.
• „Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30 procentų“, 2022.
• „Su politikais susijusioms įmonėms – kas 5 euras iš savivaldybių viešinimo lėšų“, 2019.
• „Kas antra savivaldybė pirko iš su politikais susijusių žiniasklaidos priemonių“, 2019.
• „Europos Sąjungos viešinimo lėšos daro įtaką žiniasklaidos turiniui“, 2017.

          Įžvalgos trumpai

• Infografikas „Kaip skaidriai savivaldybės leidžia viešinimo lėšas?“, 2022.
• Infografikas „Kas sieja politikus ir žiniasklaidą? Nr. 2“, 2019.
• Infografikas „Kas sieja politikus ir žiniasklaidą?“, 2019.

• „Savivaldybių viešinimo lėšos – kam tenka gardžiausias abišalas?“, 2019.
• „Ko reikia, kad LRT būtų patikima ir nepriklausoma?“, 2018.
• Seminaras „Kaip analizuoti neapdorotus duomenis ir juose rasti istorijas?“, 2015.

• „TILS pasiūlymai dėl žiniasklaidos skaidrumo“, 2015.

• Nuo 2023 m. pradėjo veikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvių duomenų registravimo informacinė sistema (VIRSIS), kurioje galima rasti daugiau informacijos apie žiniasklaidos priemonių savininkus, jų gaunamas lėšas iš politinės reklamos, paramos. Daugiau: www.virsis.lt

• Viešųjų pirkimų tarnyba, viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimų apžvalga.